Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.
Pristatome vasario mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.
Įėjimas į visus renginius laisvas.
Vasario 5-26 d.: paroda „Surask Vytį : Vyčio atvaizdai XVI-XVIII a. leidiniuose“
Parodoje pristatomi Vyčio – Lietuvos Respublikos herbo – atvaizdai senuose ir retuose leidiniuose: eksponuojami XVI-XVIII a. leidiniai lotynų ir lenkų kalbomis, saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Retų knygų ir rankraščių skyriuje bei Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde). Parodos autorė – Karina Basiul. Parodą parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas
Paroda veiks iki vasario 26 d.
Vasario 13 d. 17.30 val.: Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos: mūsiškiai ir kiti prašalaičiai savojoje istorijoje“ sutiktuvės.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato leidyklos „Žara“ išleistą Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovo Vidmanto Valiušaičio knygą „Ponia iš Venecijos tavernos. „Mūsiškiai“ ir kiti prašalaičiai savojoje istorijoje“. Tai autoriaus tekstų, skelbtų portaluose DELFI.lt, lrytas.lt, TV3.lt, Bernardinai.lt, dienraštyje „Lietuvos žinios“, mėnraštyje „Kultūros barai“ ir kitose žiniasklaidos priemonėse, rinktinė. Knygoje plačiai nagrinėjami tragiškieji 1940–1941 metų įvykiai Lietuvoje, pateikiamas istorinis kontekstas mūsų šalyje ir Europoje, istorinių patirčių sąsajos su dabartimi. V. Valiušaitis šia knyga pratęsia ir pagilina 2013 m. išleistos savo knygos „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos 1940–1941 metai“ nagrinėjamą problematiką.
Knygos pristatyme dalyvaus istorikai dr. Rasa Čepaitienė ir dr. Juozas Skirius, politologas ir istorikas dr. Kęstutis Girnius, knygos autorius Vidmantas Valiušaitis. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Strateginės plėtros departamento Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.
Vasario 14 d. 18 val.: dr. Jono Rudoko knygos „Žygis į Nepriklausomybę. Kaip gimė Lietuvos Respublika“ pristatymas.
Pasitikdama neeilinį valstybės atkūrimo jubiliejų, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka siūlo susipažinti su istoriniu leidiniu, skirtu 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo šimtmečiui.
„Vasario 16-osios aktas nebuvo atsitiktinis įvykis, veltui gauta likimo dovana. Tai mūsų tautinio judėjimo, to nepaprastai sunkaus ir ilgo ištisą šimtmetį užtrukusio tautos žygio į Nepriklausomybę apvainikavimas, jo rezultatas. Mūsų tautai XIX a. antrojoje pusėje daug kas pranašavo neišvengiamą pražūtį – o ji ne tik išgyveno, bet ir sukūrė savo tautinę valstybę – Lietuvos Respubliką. Kodėl ir kaip tai galėjo atsitikti, kam labiausiai už tai turime būti dėkingi?“ – klausia istorikas, socialinių mokslų daktaras, rašytojas J. Rudokas savo naujausioje knygoje „Žygis į Nepriklausomybę. Kaip gimė Lietuvos Respublika“, kurią išleido leidykla „Gairės“.
Remiantis Nepriklausomybės kūrėjų, įžymių istorikų darbais, XIX–XX a. periodika ir archyviniais dokumentais, leidinyje pasakojama apie visuomenei mažiau žinomus ar primirštus mūsų laisvės kovų dalyvius, apibendrinamas ilgai trukęs tautos žygis į laisvę.
Renginyje dalyvaus knygos autorius dr. Jonas Rudokas, dr. Juozas Marcinkevičius, dr. Apolinaras Čepulis ir knygos redaktorius Algimantas Kusta.
Vasario 15 d. 19.00 val.: prof. Vytauto Landsbergio knygos „Iš signatarų balkono ir kitur: vasario 16-oji 1989–2017 m.“ sutiktuvės.
Jubiliejinės Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į ką tik iš spaustuvės atkeliavusios Vytauto Landsbergio knygos „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“ sutiktuves.
Vasario 16-oji neįsivaizduojama be pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio – kalbos iš Pilies gatvėje esančių visiems puikiai žinomų Signatarų namų balkono. Šis sveikinimas jau tapo tradicija, ji nenutrūks ir šiemet, iškilmingai minint šimtąjį valstybės jubiliejų.
Visos šios istorinės kalbos sugulė į naująją V. Landsbergio knygą. Į ją sudėtos ir kitos įvairiuose Vasario 16-osios minėjimuose sakytos įžymaus politiko kalbos.
Džiaugiamės, kad išleisti šią knygą profesorius V. Landsbergis patikėjo Nacionalinei bibliotekai.
Naujausios knygos sutiktuvėse profesorių kalbins Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, ištraukas iš knygos skaitys aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Vasario 19–23 d. nuo 8 val. iki 17 val.: Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti skirtas vaizdo įrašas „Ką jaučiu, kai kalbu lietuviškai“.
Kaip kalbėti taisyklingai, aptariame dažnai. O kaip jaučiasi žmonės, kuriems savo profesiniame gyvenime tenka vartoti lietuvių kalbą labai kūrybiškai? Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinio parengtame filmuke „Ką jaučiu, kai kalbu lietuviškai“ apie savo santykį su lietuvių kalba pasakoja jauni, kūrybingi, žinomi ir ne tokie garsūs Lietuvos žmonės: Beata Tiškevič, Paulius Ambrazevičius, Elžbieta Latėnaitė ir kiti. Mums itin džiugu, kad tarp jų yra ir mūsų kolegė, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Miglė Anušauskaitė, kurios komiksų knyga „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“ portalo 15min pernai surengtuose metų knygos rinkimuose skaitytojų ir ekspertų komisijos sprendimu išrinkta geriausia knyga lietuvių autorių knygų kategorijoje.
Kviečiame užsukti į Valstybingumo erdvę ir pasiklausyti jaunųjų kūrėjų minčių.
Vasario 27 d. 17 val.: humanitarinių mokslų daktarės Olgos Mastianicos paskaita „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai?“
Lietuvos istorijos instituto mokslininkė O. Mastianica sako, kad XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje įsivyravus etnokultūrinės tautos sampratai buvo perkonstruojama ir socialinė visuomenės sankloda. Lietuviškojo nacionalizmo programa tautos pagrindu laikė lietuvių kalbą išsaugojusius valstiečius, o jų vedliais galėjo būti inteligentija. Tačiau buvo puoselėjama ir tokia mintis, kad vien šių dviejų socialinių sluoksnių visaverčiam tautos egzistavimui nepakanka. Tuo laikotarpiu lietuviškojo nacionalizmo programoje konkuravo dvi idėjos: arba „išgryninti“ tautinę bendruomenę ją atribojus nuo tariamų svetimkūnių (kitakalbės bajorijos), arba, pasitelkus atitinkamus simbolius bei vertybes, „sugrąžinti“ šią socialinę grupę į tautinę bendruomenę.
Kviečiame pasiklausyti paskaitos ir padiskutuoti.
Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka
Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, 2017 metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą per 3 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.
Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei.
Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.