Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymas

Balandžio 10 dieną 17.30 val. kviečiame į istoriko, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovo Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymą. Renginyje taip pat dalyvaus pirmasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Bronius Povilaitis, pokalbį moderuos istorikas dr. Algirdas Jakubčionis.

Toliau skaityti „Vidmanto Laurinavičiaus knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ pristatymas“

Ekskursijos po parodą „BUS UŽDRAUSTA“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 dienos lankytojų laukia unikali leidinių  paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“.

Parodoje – leidiniai, atspindintys to meto Baltijos šalių kultūros politiką, nacionalines knygų leidybos ir dizaino tradicijas bei pasaulines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios padarė reikšmingą įtaką Baltijos šalių knygų leidybai ir dizainui.

Lietuviškoje parodos „Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“ dalyje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi leidiniai, atspindintys visą tarpukario knygų leidybos repertuarą. Paroda pradedama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių eksponavimu, įdomiai pristatomos ir mokslinės knygos. Prieškario Lietuvoje leisti prabangūs bibliofiliniai leidiniai atspindėjo leidėjų ir bibliofilų organizacijų norą ugdyti leidinių meninį lygį, kelti naujus reikalavimus leidėjams ir spaustuvininkams. Daugiausia dėmesio valstybė ir leidėjai skyrė proginiams leidiniams. Parodoje galima pamatyti ir prieškario Lietuvoje gyvenusių tautinių bendrijų – žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, karaimų – reikšmingesnius ar savo meniniu apipavidalinimu išsiskiriančius leidinius. Plečiantis kultūriniam gyvenimui, spaudai, švietimui, plėtojantis pedagoginei ir estetinei minčiai atsivėrė naujos perspektyvos vaikų knygoms. Tačiau visa tai buvo brutaliai svetimos valstybės sustabdyta ir uždrausta.

Bibliotekos lankytojų patogumui rengiamos ekskursijos po šią parodą: laukiamos ir organizuotos grupės (po 10–15 asmenų), mūsų gidai išsamiai ir profesionaliai pristatys parodą ir jos eksponatus.


Lietuvių kalba ekskursiją veda itin plačios erudicijos ir puikaus humoro jausmo nestokojanti, žmogus-enciklopedija, ilgametė Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vyriausioji redaktorė Asta Miltenytė.

Kviečiame registruotisasta.miltenytė@lnb.lt

Ekskursijos vyks kovo 29, balandžio 5, 12, 19, 26, gegužės 3 ir 10 dienomis – 15 valandą.


Ekskursijas puikia anglų kalba veda 2005 m. Ilinojaus universitete Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) disertaciją apgynusi ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį įgijusi, DPTP Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Dalia Cidzikaitė.

Kviečiame registruotis: dalia.cidzikaite@lnb.lt

Kovo 29, balandžio 5, 19, 26, gegužės 3 dienomis – 13 valandą.

Laukiame moksleivių, studentų, dėstytojų, visų, besidominčių tarpukario laikotarpio istorija, politika, kultūra, leidyba, knygų dizainu ir visuomeniniu gyvenimu.

Kovo 29 d.: Lita mekorati / Lietuva, gimtine mano

„Didelė žydų populiacija gausiai apgyvendino Rytų Europą, o Lietuva buvo pati šios grupės šerdis. Tačiau kartu ji išsaugojo savitą būdą, jos žydai buvo ypatingi, turėjo neeilinį dvasinį svorį. Praeities žydų diasporos žemėlapyje Lietuva užėmė išskirtinę vietą, o jos įtaka išsiplėtė toli už jos ribų.“ Tai ištrauka iš Vilijampolėje gimusio hebrajų rašytojo Abraomo Karivo esė, parašyta hebrajų kalba, „Lita mekorati“ (liet. „Lietuva, gimtine mano“). 1958 m., kai jis rašė šį tekstą, visi veiksmažodžiai jame turėjo buvo pavartoti būtuoju laiku.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras surinko žmones, kurie siekia pažinti šią ypatingą praeities šalį – žydų apgyventą Lietuvą, pažvelgti į šiandien išlikusius jos pėdsakus. Jų atradimai įgavo įvairių formų: tai knygos, straipsniai, dokumentiniai filmai, vizualūs atminimo ženklai. Visa tai bus pristatyta renginyje.

Dalyviai: Aušra Jonušytė (Kupiškio etnografijos muziejus), Kotryna ir Kęstutis Lingiai (Kauno turizmo informacijos centras), Asia Gutermanaitė (istorikė, gidė; Kaunas), Mauša Bairakas (Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas), Sigitas Valadka (INIT televizija), Jurgita Viršilienė (Šilalės savivaldybė), Hektoras Vitkus (Klaipėdos universitetas), Vidmantas Valiušaitis (Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas).

Renginio vedėja Lara Lempertienė (Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras).

Trumpai apie renginį

Data kovo 29 d.
Laikas 17.30 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Trukmė 2 val.
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Tomo Hobso „Leviatanas“: Viliaus Dranseikos paskaita ir leidinio ekspozicija

Minėdami 430-ąsias žymaus anglų mąstytojo T. Hobso (Thomas Hobbes, 1588–1679) gimimo metines, balandžio 5 dieną 17. 30 val. kviečiame į filosofo Viliaus Dranseikos (Vilniaus universitetas) paskaitą „Tomas Hobsas ir jo „Leviatanas“ Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fonduose saugomas originalus vieno žymiausių politinės filosofijos veikalų leidimas: 1651 metais Londone išleistas „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ („Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil“). Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys balandžio 3–8 dienomis bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje. Toliau skaityti „Tomo Hobso „Leviatanas“: Viliaus Dranseikos paskaita ir leidinio ekspozicija“

Paroda „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje

Kovo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta DPTD Lituanistikos skyriuje parengta paroda „Užsienio profesionalai – Lietuvai“, skirta įvairių sričių specialistams, kurie 1918-1940 m. dirbo Lietuvoje. Į atidarymą atvykusios LRT žurnalistės Editos Mildažytės žodžiais, pagaliau atėjo laikas šiems žmonėms padėkoti.

Atidarymo renginyje dalyvavo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, istorikas, politologas doc. dr. Andžej Pukšto, istorikė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, parodos herojaus Vosyliaus Sezemano šeima ir parodos autorės – Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, šio skyriaus darbuotoja Valdonė Budreckaitė, dizainerė Akvilė Mikalauskaitė-Kalugina.

Kaip rašydavo tarpukario Lietuvos laikraščiai, vakaras parėjusio puikiausiame ūpo pakilime. Daugiau atidarymo akimirkų >> 

Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė

Parengė Dalia Cidzikaitė


Nijolė Pupienė su „Lėtūno“ šokėjais.
„Lėtūno“ vedėja Nijolė Pupienė [fotoalbumas], Chicago, 2017.
Visą savo gyvenimą paskyrusi lietuviškam tautiniam šokiui, JAV lietuvė Nijolė Pupienė iki šiol keliasi šeštadienio rytą ir važiuoja tautinio šokio žingsnelių mokyti Čikagos lituanistinės mokyklos mokinių. „Gal jau reikėtų baigti, – atviravo Nijolė 2017 metų rudenį Čikagoje, – bet va, prieš kiekvieną rugsėjį vis ima ir prikalbina dar vienus metus padirbėti.“

Nijolę mėgsta ne tik jaunimas, bet ir senimas. Nuo 1970-ųjų pradžios ji vadovauja Čikagos senjorų lietuviškų tautinių šokių grupei „Lėtūnas“. Su šia grupe Nijolė atšoko beveik visas Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventes – nuo 1976 iki 2016 metų. Tris kartus – 1994, 1998 ir 2003 metais – „Lėtūnas“ šoko ir Lietuvos šokių šventėje Vilniuje. Toliau skaityti „Šokių grupės, kuri vadovaujasi šūkiu „Kaip mokam, taip šokam“, vadovė“