Diena: 2018-02-19

Lituanistikos skyriaus darbuotojai Vilniaus knygų mugėje 2018

 

Vasario 22 (Bičiulių diena), 11 val., LITEXPO konferencijų salėje 5.2: Jerzy Giedroyco ir Czesławo Miłoszo knygos „Laiškai“ trijų tomų pristatymas. 

Dalyvauja: Kazys Uscila, Giedrė Milerytė-Japertienė, Andžej Pukšto, Alvydas Nikžentaitis.

Plačiau apie renginį >> 

Vasario 23 (Ilgasis penktadienis), 12.00 val., Forumas-LRT studija: diskusija „Pabėgėlių temos ir migracijos krizės atspindžiai literatūroje, fotografijoje, teatre“

Moderuoja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Dalyvauja: knygų apie istorinę emigraciją autorė Dalia Cidzikaitė, fotožurnalistas Artūras Morozovas, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, istorikas Tomas Balkelis, teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Organizatorius: Aukso žuvys. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>

 

Vasario 24 (Šimtas pasimatymų), 13.00 val., Forumas-LRT studija: Diskusijų klubas: „Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose“. Renginio kalba lt/en

Moderuoja Tomas Balkelis.

Dalyvauja: Yves Plasseraud, Tomasz Blaszczak. Filmuoja LRT

Plačiau apie renginį >>

 

Vokiškoji kryptis: knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“

Nuo 2017-ųjų pavasario Berlynas asocijuojasi su Vasario 16-osios aktu: būtent Vokietijos sostinėje profesorius Liudas Mažylis rado Lietuvos „šventąjį Gralį“. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi“, – pasakojo prof. L. Mažylis[1].

Tokiame kontekste itin aktualiai atrodo 2017 m. Vokietijoje leidyklos „Husum“ išleista Matthias Dornfeldt bei Enrico Seewald knyga „Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen“. Leidėjų teigimu, šis darbas yra pirmasis išsamus vokiečių ir lietuvių santykių aprašymas: nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 m. iki diplomatinių santykių atkūrimo prieš 27-erius metus. Tautų istorijos neišvengiamai persipynusios, nes 700 metų vokiečiai ir lietuviai gyveno kaimynystėje.

Remdamiesi archyvine medžiaga, autoriai aprašo glaudžius, bet permainingus kaimyninių tautų santykius. Knygoje skelbiama Lietuvos Nepriklausomybės Akto faksimilė, publikuojami kiti dokumentai ir kruopščiai atrinktos fotografijos, iliustruojančius įvairius vokiečių ir lietuvių santykių epizodus.

[1] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kas-tas-liudas-mazylis-atrades-vasario-16-osios-akta-lietuvos-serlokas-holmsas-56-776414