Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.
Pristatome kovo mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.
Įėjimas į visus renginius laisvas
Kovo 1–24 d.: paroda „(Ne)provincija. Knygose išlikę atspindžiai: tarpukario Lietuvos miestų ir miestelių žydai“
Penkiuose teminiuose parodos stenduose (Politinis gyvenimas; Žydiškieji miestai ir miesteliai; Religinis ir pasaulietinis švietimas; Dailė ir teatras; Literatūra) pasakojama apie tarpukariu įvairiose Lietuvos vietovėse gyvavusių žydų bendruomenių kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Paroda siekiama parodyti, kad iki Antrojo pasaulinio karo intensyvus žydų kultūrinis gyvenimas vyko ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose ar visiškai mažuose miesteliuose: Kaune, Šiauliuose, Vilkaviškyje ir t. t. Ši paroda yra tęstinio šviečiamojo projekto „Žydų kultūros ir istorijos horizontai Lietuvos regionuose“ dalis. Anot projekto rengėjų, svarbu nuodugniai nagrinėti kultūrinę Lietuvos žydų įtaką mūsų šalies raidai, šviesti apie jos istorinį reikšmingumą, o į šią veiklą įtraukti ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių Lietuvos miestų gyventojus, kurių daugelis nėra nei pakankamai informuoti, nei turintys sąlygų susipažinti su tuo, kas pamiršta. Projektas „Žydų kultūros ir istorijos horizontai Lietuvos regionuose“ yra skirtas šiai bendruomenių švietimo problemai spręsti.
Parodos rengėjas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyrius. Parodoje panaudoti bibliotekos fonduose saugomi leidiniai.
Kovo 8 d. 17.30 val.: diskusija „Demokratinės minties ištakos ir karalystės pervartos: istorinė patirtis, paveldas, aktualumas dabarčiai“
Adolfo Damušio demokratijos studijų centro akiratyje yra demokratinės minties mūsų valstybėje raida, jos ištakos ir istorinės sąsajos. Todėl minint atkurtos modernios Lietuvos valstybės 100-metį yra prasminga atsigręžti praeitin ir pažvelgti į versmes, kurios gaivino lietuviško valstybingumo mintį.
Ar galima kalbėti apie demokratijos principų, platesnio visuomenės įsitraukimo į valstybės valdymo darbą užuomazgas 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstitucijoje? Ar karaliaus Mindaugo II statusą ir konstitucines ribas apibrėžusiuose teisiniuose aktuose, kurie buvo sudaryti vadovaujantis 1917 m. gruodžio 11 d. nepriklausomybės deklaracija, esama demokratinių pagrindų, kurie liko aktualūs ir tapo integruoti į konstitucinius pamatus, nulemtus jau 1918 m. Vasario 16-osios nepriklausomybės akto? Ar galime šiandien kalbėti apie tam tikrą lietuvišką konstitucingumo tradiciją, jos ryšį su istorine patirtimi? Ar vis dėlto jos nėra ir XX a. atsiradusios Lietuvos valstybės formos tebuvo atsitiktinai susidėjusių aplinkybių ir iš to išplaukusių teisinių pavidalų pasekmė?
Diskusijoje dalyvaus istorikas, diplomatas Alfonsas Eidintas, istorikas Valdas Rakutis, literatūrologas, istorikas Darius Kuolys. Renginyje žada dalyvauti ir žodį tarti Vilhelmo von Uracho (Mindaugo II) vaikaitis Ingo von Urachas. Diskusijos moderatorius – Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas.
Kovo 20 d. 17.30 val.: Paskaita apie tarpukario Lietuvos dėstytojus iš Prancūzijos Albert Prioult ir Raymond Schmittlein
Kovo 20-ąją, minint Tarptautinę frankofonijos dieną, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks renginys „Dėstytojai iš Prancūzijos tarpukario Lietuvoje: pokalbis apie Albert Prioult ir Raymond Schmittlein“.
Prancūzai A. Prioult ir R. Schmittlein – pernai Nacionalinėje bibliotekoje parengtos kilnojamosios parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ herojai. Parodoje lietuvių ir anglų kalbomis pristatomos 28 iškilios asmenybės: įvairiausių sričių specialistai iš užsienio, 1918–1940 m. dirbę ir palikę reikšmingą pėdsaką Lietuvoje. Dabar paroda eksponuojama Kauno miesto muziejuje (Rotušės a. 15), o kovo 20 d. grįš į Nacionalinę biblioteką, tad renginio dalyviai prancūzus galės pamatyti platesniame kontekste. Paskaitą apie A. Prioult ir R. Schmittlein skaitys parodos bendraautorė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus tyrėja Valdonė Budreckaitė.
Kovo 29 d. 17.30 val.: renginys Lita mekorati/Lietuva, gimtinė mano. Iš Lietuvos žydų bendruomenių istorijos.
Apie Lietuvos žydų bendruomenių raidą, kultūrinį, ekonominį, politinį ir visuomeninį gyvenimą diskutuos įvairių Lietuvos regionų žydų bendruomenių atstovai, istorikai, muziejininkai, kultūrininkai.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė
Valstybingumo erdvėje eksponuojama profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve surasto ir Nacionalinei bibliotekai iškilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba oficiali faksimilė.
Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka
Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, 2017 metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą per 3 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.
Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei.
Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.