LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos skautų judėjimo metais – šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurta pirmoji skautų organizacija, padėjusi pagrindą skautų judėjimui Lietuvoje. Skautai (angl. scout – žvalgas) – tai nepolitinė savanoriška vaikų ir jaunimo organizacija. Ją 1907 m. įkūrė Didžiosios Britanijos armijos karininkas lordas Robertas Badenas-Powellas. Lietuvoje pirmasis skautiškas vienetas įsteigtas 1918 m. lapkričio 1d. Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, o „skautavimo“ pradininku Lietuvoje galime laikyti Petrą Jurgelevičių-Jurgėlą. 1922 m. įkurta visus Lietuvos skautus apjungianti organizacija – Lietuvos skautų asociacija (LSA) (nuo 1930 m. – sąjunga), taip pat Lietuvos jūrų skautų sąjunga. Sąjungos veiklą reglamentavo Lietuvos skautų sąjungos įstatymas (1930 m.) ir Lietuvos skautų sąjungos statutas (1935 m.). 1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, tačiau ji buvo tęsiama išeivijoje. Lietuvoje skautų sąjunga atkurta 1989 m.
F16-66, lap.1
LSS sudarė skautai ir skautės, susiskirstę į broliją ir seseriją, bei rėmėjai. Skautu galėjo būti vaikai nuo 7 metų amžiaus, taip pat ir suaugusieji, pritariantys skautų ideologijai ir vykdantys sąjungos prievoles. P. Jurgėla knygoje „Lietuviškoji skautija“ [1] pateikia duomenų apie LSS sudėtį: nuo 2 790 narių 1930 m. organizacija išaugo iki 15 011 narių 1935 m. 1936–1940 m. LSS kasmet turėjo apie 15 000 narių, o 1918-1940 m. per skautijos eiles perėjo apie 100 000 moterų ir vyrų (p. 80-81).
Organizacijos struktūra buvo sudaryta remiantis kariuomenės rangų sistema. Skautai turėjo savo uniformą, kurios pagrindinis atributas – kaklaraištis rodė kiekvieno organizacijos nario statusą. Skautų šūkis – Dievui, Tėvynei, Artimui. Skautai griežtai laikėsi savo tradicijų, organizavo kursus, paskaitas, stovyklas, iškylas, ekskursijas, parodas, leido knygas ir laikraščius, palaikė ryšius su skautų organizacijomis užsienyje bei dalyvavo jų organizuojamuose renginiuose.
Prieškario Lietuvoje skautų šefu buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Daug politikos, visuomenės ir kultūros veikėjų patys dalyvavo ar rėmė skautų judėjimą. Tad Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose galime rasti nemažai su tokia veikla susijusių dokumentų. Pristatome reikšmingiausius dokumentus.
F7-832, lap. 4
Bene gausiausia medžiaga saugoma skyriaus sudarytoje Laikraštėlių kolekcijoje (F135). 1940 m. spaudos kolekcionierius pedagogas Jonas Kirlys bibliotekai perdavė apie 10 000 egz. periodinės spaudos rinkinį, iš kurio savilaidos laikraštėliai buvo perleisti Rankraštynui (per 280 leidinių pažymėti J. Kirlio bibliotekos antspaudu). Dalis laikraštėlių galėjo patekti (priėmimo aktų nėra) su nuo 1940 m. pabaigos į biblioteką priiminėtais sustabdytos veiklos draugijų – skautų, ateitininkų, jaunalietuvių, šaulių ir kt. organizacijų archyvais. Rinkinys ir dabar pildomas (pirkimai, dovanos).
Beveik visi skautų tuntai ir dauguma draugovių leido šapirografuotus laikraštėlius. P. Jurgėlos duomenimis, 1938 m. ėjo 80 neperiodinių ir 150 periodinių skautų leidinių (p. 87). Kolekcijoje saugoma 653 pavadinimų 1726 egz. laikraštėlių. Tarp jų yra 102 pavadinimų 297 skautų leidiniai. Pažymėtinas rinkinio trūkumas – komplektų fragmentiškumas: dažnai rinkinyje yra tik pavieniai numeriai. Visų kolekcijos laikraštėlių aprašus galima rasti bibliotekos elektroniniame kataloge, o suskaitmenintus vaizdus – portale E.paveldas.
Pedagogas, matematikas, politinis bei visuomenės veikėjas Jonas Mašiotas (1897–1953) nuo 1929 m. priklausė Lietuvos skautų sąjungai. Jo archyve saugomi paskiri 1931-1936 m. skautų veiklos dokumentai (dauguma jų – nuorašai ar kopijos) bei nemažai nuotraukų, atspindinčių įdomesnes skautų gyvenimo akimirkas: Pasaulio skautų šefo Roberto Badeno-Powello apsilankymą Lietuvoje 1933 m., skautų stovyklas ir kitas veiklas, jų vadovus.
Prieštaringai vertinamaspoetas, dramaturgas, kritikas, kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas Liudas Gira (1884–1946) buvo Lietuvos skautams remti draugijos pirmininku. Draugija buvo įkurta 1919 m., globojo organizaciją jos kūrimosi pradžioje, padėdama sukurti lietuvišką terminologiją, įtvirtindama skautybę viešajame Lietuvos gyvenime. Joje darbavosi iškiliausi visuomenės žmonės. L. Giros fonde (F7) randame keletą laiškų įvairiais organizacijos veiklos klausimais.
Skautų judėjime dalyvavo ir dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) (jo archyve (F205) išsaugota šios veiklos dokumentų byla) ir ypač aktyviai jo duktė, vėliau pedagogė Giedrė Žmuidzinavičiūtė-Gaučienė (1913–2006). Įdomu paminėti, kad 1933 m. skautų sąskrydyje Palangoje, kuriame lankėsi R. Badenas-Powellas, G. Žmuidzinavičiūtė suprojektavo stilizuotą staltiesę bendram stovyklos žemės stalui – lietuvišką saulę su 12 spindulių. Likę jos skautystės laikų užrašai, atsiminimai apie skautų stovyklas, laiškai.
Informacijos apie Lietuvių skautų sąjungos išeivijoje veiklą randame dviejuose archyvuose. Tai teisininko ir aktyvaus skautų veikėjo Antano Vytauto Saulaičio (1906–1989) fondas (F179) – jame saugomi sąjungos veiklos 1945–1955 m. dokumentai, gausi korespondencija, jo paties ir kitų asmenų straipsniai „Lietuvių skautų sąjungos biuleteniui“, keletas 1947–1955 m. LSS laikraštėlių. Kita, skyriuje sudaryta kolekcija – Lietuvių emigrantų fondas (F28). Į jį pateko pluoštelis JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos lietuvių skautų veiklos dokumentų.
Daugiau nuotraukų iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų galima pamatyti skyriaus Facebook paskyroje >>