Spalio 9-ąją Pasaulinės pašto dienos proga mano kolegė „Facebooke“ pasidalijo ištrauka iš rašytojos Nelės Mazalaitės laiško bičiulei ir bendro likimo draugei Petronėlei Orintaitei. 1956 m. kovo 26 d. laiške Mazalaitė tuo metu Čikagoje gyvenusiai Orintaitei rašė:
„Girdžiu virtuvėj triukšmą – katile, vadinasi, reikia apleisti rašomą stalą. Nemanyk, turiu ir „Didžiąją virėją“!, guli kaip enciklopedija ant šaldytuvo, tačiau aš dažnai lyg per sapną atsimenu tėviškę ir stengiuos pakartoti anuos pietus. Šiandien verdu rūkytus kiaulės (ar paršo) kulniukus su burokėliais, prašau į svečius.“
Knyga Didžioji virėja: praktiškas vadovas šeimininkėms, pirmą kartą išleista 1936 m. Akc. „Ryto“ B-vės spaustuvėje Klaipėdoje, yra Vandos Varnienės iš rusų kalbos išversta Elenos (Jelenos) Malachoviec knyga. Pasak vertėjos, ji šio darbo ėmėsi po to, kai, peržiūrėjusi lietuvių kalba išleistas receptų knygas, pamačiusi, jog lietuvės neturi gero virtuvės patarėjo. Varnienė rusės knygą pritaikė savo laikams ir papildė nauju skyriumi – vegetariškų patiekalų ir vegetariškų pietų sąrašu 45 dienoms.
Didžiąją virėją, ne vieno internauto vadinama kultine, sudaro 3242 receptai. Joje taip pat yra naudingų praktinių patarimų šeimininkėms. Tiesa, šių dienų lietuvės apie knygą nėra pernelyg geros geros nuomonės. „Šiandien „Didžioji virėja“ yra gana sunkiai prieinama receptų knyga, o patys receptai sunkiai pritaikomi nūdienos virtuvėje“, – rašo viena šeimininkė. Kita pasisako dar griežčiau: visiškas šlamštas, rašo ji, nors receptų ir daug, jie kažkokie nesuprantami ir keisti.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima rasti pirmąją ir dar dvi po to išėjusias Didžiosios virėjos laidas, tad receptų sudėtingumu ar, atvirkščiai, jų paprastumu, o kai kuriais atvejais – net jų egzotiškumu galima įsitikinti patiems.
Nepavykus Varnienės knygoje rasti Mazalaitės laiške minimo rūkytų kiaulės kulniukų recepto, siūlome porą šį rudens sezoną paįvairinsiančių kaštainių (kaštanų) receptų.
Kaštanų padažas su raudonu vynu
Paimti: 1 sv. kaštanų, šaukštą sviesto, stikl. raudono vyno, šaukšč. cukraus, stiklinę miltų, 2 kiaušinius.
Paimti 1 sv. kaštanų, nulupti, apiplikyti, nuimti tamsią ploną odelę, sudėti į prikaistuvį su šauktu sviesto; užpilti stiklinę buljono, pusę stikl. raudono vyno, druskos ir virti, kol kaštanai pasidarys raudoni.
Pusdubenį aptverti tešlos tvorele; paimti 2 kiaušinius, pusę sv. miltų ir užminkyti kietai tešlą be vandens; iškočioti kaip galima ploniau, sulyginti kraštus, išpjauti kelias juostele, išpjovus jas dančiukais aplipdyti pusdubenį ir padėti į krosnelę 5 min., kad padžiūtų. Į pusdub. dėti patroškintus kaštanus ir užpilti padažu.
Kaštanų pūdingas
Paimti: 1 literį pieno ar griet/. 1 sv. kaštanų, 5 kiaušinius, ½ stikl. cukraus, ¾ stikl. miltų, 2 šaukšt. sviesto, sausainių. Padažui – pagal Nr. 494.
Paimti 2 stikl. nuvalytų kaštanų, suvirti su puse literio pieno, pertrinti per sietą, supilti likusį pieną ar grietinėlę, pridėti pusę stikl. cukraus ir dar pavirinti. Šaukštą sviesto sutrinti su stikl. miltų, sudėti kaštanus, dar pavirinti. Ataušinus pridėti 5 suplaktus trynius, išmaišyti, pridėti 5 baltymų putelę, išmaišius sudėti į formą, išteptą sviestu, pabarstytą sausainiais. Pastatyti į krosnį valandai. Paduodant užpilti raudonojo vyno padažu Nr. 482[1] ar sabajonu Nr. 490, ar padažu su romu Nr. 494.
[1] Šį ir toliau minimus padažus rasite V. Varnienės knygoje.