Eilėraščius ir jų fragmentus atrinko Deimantė Žukauskienė
Rudenėlis 2009
Rudens pilvas praplyšęs stumia dovanas:
Ne paltų nuolaidas (kaip vylėmės), o cukinijas.
<…>
Tik pelėda šį sezoną liuks: kedenasi savo gražius
pūkus.
(p. 12 )
Būrimas iš tapytojo
Tu taip gražiai pieši eketes
Ir buivolus,
Nuogas levandas ir moteris.
Mano kortose premjera –
Vynų bartuko ūsai.
(p. 49)
Ten
Ten –
Medžio drevė
stiprios augalo šakos
mediniais tūkstančių pirštais
spaudžia saujoj bites
ant miško žolės
teka raiba
bitkailio sultis
(p. 113)
Nereiklioji prenumerata
Pašte prie langelio eilės:
prenumeruoja leidinius apie gyvenimo būdą, sportą,
mezginius, pasaulio paslaptis, senovę, botaniką,
psichologiją, ribines patirtis.
Bažnyčiose prenumeruoti mėginama meilę, pasisekimą
egzaminuose, auglio, vėžio ar išsėtinės sklerozės
kapituliaciją, ramybę mirusiems.
Jogos užsiėmimuose giliai kvėpuojant užsisakomos
tvirtos
šlaunys, lankstumas, šviesa akyse ir prote.
Kalu vokiškų savybių įvardžių lentelę:
Ich – mein(e)
Du – dein(e)
Er, es – sein(e)
Sie – ihr(e)
Ir man nieko daugiau nereikia.
Tik prisijaukinti valkataujantį šunį, atitrūkusį įvardį – Save.
(p. 30)
Naktis
Elektros burbuolės susiskliaudžia,
Etatą perima žvaigždės.
(p. 8 )
Kažkada taip buvo
Dulkėmis glazūruotos gėlės vazonuose akmenėja:
Labai seniai šokių nebuvo šiame kambary.
Aštrios durų rankenos – beveik peiliai –
fejerverkas sustingęs.
Katė – migrenos
guolį galvoje susikusi viskam vadovauja.
Spengianti tyla jai padus laižo.
*Padlaižiauja, bando įsiteikti.
(p. 21)