Mėnuo: 2019 spalio

Lapkričio mėnesio renginiai Valstybingumo erdvėje

Lapkričio 04 d., 10:30

Paskaita „Ispanija ir XXI amžiuje jai kylantys iššūkiai“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešą paskaitą apie Ispaniją ir XXI amžiuje jai kylančius iššūkius skaitys Ispanijos karališkojo Elcano instituto direktorius, kelių knygų ir dešimčių straipsnių apie Ispanijos istoriją, vidaus ir užsienio politiką autorius dr. Charlesas Powellas. Renginį moderuos ir svečią pristatys Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Roblesas Fraga. Po paskaitos vyks diskusija su renginio dalyviais. Renginys vyks anglų kalba.

Ispanijos karališkasis Elcano institutas – vienas pagrindinių valstybės politinių mokslų institutų ir idėjų centrų, besispecializuojantis tarptautinių santykių ir strateginių studijų plotmėje. Pagrindinis instituto tikslas – stiprinti ir ugdyti tvaresnį supratimą apie tarptautinius santykius ir Ispanijos vaidmenį juose. Institutas siekia sukurti platformą, kurioje būtų galima laisvai diskutuoti ir kurti idėjas, naudingas politikos, visuomeninės veiklos lauko atstovams, pareigūnams, organizacijų lyderiams, akademinės bendruomenės nariams. Institutas siekia prisidėti prie demokratijos, kokybiškų daugiašalių santykių, individualių ir kolektyvinių laisvių, žmogaus teisių analizės ir plėtojimo.

Elcano instituto direktorius Ch. Powellas taip pat yra Madrido CEU šv. Pauliaus universiteto profesorius. Jis – šešių knygų ir dešimčių straipsnių apie Ispanijos istoriją, vidaus ir užsienio politiką, kuriuose akcentuojama europinė dimensija, autorius. Ch. Powellas baigė istorijos ir šiuolaikinių kalbų bakalauro studijas Oksfordo universitete. Tame pačiame universitete parengė disertaciją, kurioje analizavo demokratijos formavimosi Ispanijoje procesus. 2017 m. apdovanotas Didžiosios Britanijos Šv. Mykolo ir Šv. Jurgio ordinu už indėlį į Didžiosios Britanijos ir Ispanijos santykius.

Toliau skaityti „Lapkričio mėnesio renginiai Valstybingumo erdvėje”

Metų knygos rinkimai | Susitikimas su poezijos knygų autoriais

Ruduo – tinkamiausias sezonas poezijai. Šį kartą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia Valstybingumo erdvėje susitikti su šiemet „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų geriausių poezijos knygų autoriais. Lapkričio 12 d. 18 val. vyksiančiame renginyje dalyvaus Vaiva Grainytė, Jurgita Jasponytė, Vytautas Kaziela, Giedrė Kazlauskaitė ir Alvydas Šlepikas. Renginį ves literatūros tyrinėtoja ir kritikė dr. Donata Mitaitė. Bus galima įsigyti visų penkių autorių nominuotų knygų. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia>>

Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2020 m. vasario 14 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip penkis kartus), el. paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius.

Toliau skaityti „Metų knygos rinkimai | Susitikimas su poezijos knygų autoriais”

Jubiliejai Lituanistikos skyriuje

Šiemet Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje pasipylė jubiliejai.  Vakar neeilinio gimtadienio proga pasveikinome Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus literatę – Deimantę Žukauskienę. Šiame tinklaraštyje ir mūsų „Facebook“ paskyroje galėjote pastebėti jos atrinktų eilėraščių, taip pat Deimantės parašytų recenzijų iš laikraščio Draugas (JAV) priedo „Kultūra“.  Pačios Deimantės naujausių eilių rasite kultūros ir meno žurnale „Durys“ (2019, Nr. 9, p. 51–52): https://durys.diena.lt/zurnalas

Linkime kolegei polėkio ir įkvėpimo!!! 

P.S. Viršutinėje nuotraukoje kalbą skelia buvęs Deimantės dėstytojas, mūsų skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas.

Mugės, turgūs ir atlaidai XX a. pirmosios pusės Vilniuje

Miestai stovi šimtmečius ir tūkstantmečius, tačiau jų gatvėmis vaikščioję eiliniai žmonės veikiai pasimiršta. Fotografai Boleslava Zdanovska (Bolesława Zdanowska) ir Edmundas Zdanovskis (Edmund Zdanowski) mums paliko galimybę žvilgtelėti į XX a. pirmosios pusės Vilniaus muges, turgus, atlaidus. – Vilnių su ūsuotais, barzdotais prekeiviais ir skarelėmis plaukus pridengusiomis prekeivėmis, šen bei ten šmėkštelinčiais skrybėlėtais ponais ir šventadieniškai elegantiškomis, puriose kailinėse apykaklėse paskendusiomis poniomis… Šios fotografijos sudėtos į 2018 m. Torunėje pasirodžiusį albumą.

Vyras ir žmona Zdanovskiai tarpukario Vilniuje įsteigė fotoateljė. E. Zdanovskis buvo vienas tuometinio Vilniaus universiteto Meno fakulteto meninės fotografijos katedros bendradarbių. Nuo 1945 m. pora gyveno ir dirbo Gdynėje, dėstė Fotografijos licėjuje. Gausybę jų užfiksuotų akimirkų iš Vilniaus gyvenimo rasite ir svetainėje EPAVELDAS: https://www.epaveldas.lt/home

Bibliografinė informacija:

Wileńskie kiermasze, jarmarki i odpusty : fotografie Bolesławy i Edmunda Zdanowskich / Jolanta Jakubowska, Justyna Słomska-Nowak ; [redakcja naukowa: Hubert Czachowski]. – Toruń : Muzeum Etnograficzne im. Marii Znamierowskiej-Prüfferowej w Toruniu, 2018. – 201, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Santr. angl.. – Žml. priešlapyje. – Bibliogr., p. 34-35, ir išnašose. – ISBN 978-83-61891-17-8

Valstybingumo centro vadovo straipsnis pasirodė žurnale „Party Politics“

Džiaugiamės kolegos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovo Mato Baltrukevičiaus pasiekimais: jo su bendraautoriais – Mažvydu Jastramskiu ir Vytautu Kuokščiu – parengtas straipsnis „Retrospective voting in Central and Eastern Europe: Hyper-accountability, corruption or socio-economic inequality?“ pasirodė žurnalo „Party Politics“ elektroninėje versijoje (ateityje pasirodys ir popieriniame formate). . Straipsnį rasite čia >>

Beje, Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamos užsienio duomenų bazės lengvai pasiekiamos ir tada, kai darbuojatės namuose (žr. pirmąjį punktą): https://www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/uzsienio

Naują knygą pristatanti rašytoja G. Pranauskienė: „Noriu, kad apie Lietuvos įvykius sužinotų pasaulio gyventojai“

Parengė Silvija Stankevičiūtė

Po Sovietų Sąjungos griūties prabėgus beveik trims dešimtmečiams, praėjęs laikotarpis traukia ne tik mokslininkų, į savo rankas sutelkiančių vis daugiau anksčiau neatvertų, neanalizuotų dokumentų dėmesį. Sovietmetis savitai interpretuojamas, analizuojamas grožinėje literatūroje, kurioje neretais atvejais meninė išmonė supinama su autentiškomis rašančiojo patirtimis, istoriniais faktais. Vienas tokių kūrinių – naujausias jau trisdešimt metų Australijoje gyvenančios ir kuriančios rašytojos dr. Gražinos Burokaitės-Pranauskienės darbas „Soviet Fairytales“. Tai apysakų rinkinys, kuriame autorė, remdamasi gausia istorine medžiaga ir autentiškais patyrimais, sugrįžta į sovietmetį ir išryškina tam tikrus visuomenės, kasdienybės momentus, taip pat supažindina užsienio skaitytojus su įvykiais, kurie dėjosi kitapus geležinės uždangos. Su G. Pranauskiene kalbamės apie istorijos reikšmę grožinėje literatūroje, veiksnius, skatinusius aprašyti sovietmečio kasdienybę, patirtis, poetės posūkį į prozą lėmusius sprendimus bei daugelį kitų temų.

Knygos pristatymas Merburno universiteto Viktorijos menu koledže. Fotografas – Sanjeeva Vancuylenburg

– Jūsų naujausios knygos „Soviet Fairytales“ pavadinimas į lietuvių kalbą greičiausiai būtų verčiamas „Sovietų pasakos“, tačiau viename interviu minite, kad pati jį verčiate į „Tarybinės pasakos“. Ką Jums reiškia vienos ar kitos terminijos vartojimas ir kodėl pirmenybę teikiate „tarybinėms“, o ne „sovietinėms“ pasakoms?

–  Gimiau ir augau Tarybų Sąjungoje, todėl knygos pavadinimą verčiu ne taip, kaip išverstų šiandieninės Lietuvos gyventojai. Esu praeities balsas, atsklindantis su pasakom, nepasakom, tikrove, netikrove. Po daugelio metų, praleistų anapus žemės, atkuriu tarybinę kasdienybę.

Toliau skaityti „Naują knygą pristatanti rašytoja G. Pranauskienė: „Noriu, kad apie Lietuvos įvykius sužinotų pasaulio gyventojai“”