Naują knygą pristatanti rašytoja G. Pranauskienė: „Noriu, kad apie Lietuvos įvykius sužinotų pasaulio gyventojai“

Parengė Silvija Stankevičiūtė


Po Sovietų Sąjungos griūties prabėgus beveik trims dešimtmečiams, praėjęs laikotarpis traukia ne tik mokslininkų, į savo rankas sutelkiančių vis daugiau anksčiau neatvertų, neanalizuotų dokumentų dėmesį. Sovietmetis savitai interpretuojamas, analizuojamas grožinėje literatūroje, kurioje neretais atvejais meninė išmonė supinama su autentiškomis rašančiojo patirtimis, istoriniais faktais. Vienas tokių kūrinių – naujausias jau trisdešimt metų Australijoje gyvenančios ir kuriančios rašytojos dr. Gražinos Burokaitės-Pranauskienės darbas „Soviet Fairytales“. Tai apysakų rinkinys, kuriame autorė, remdamasi gausia istorine medžiaga ir autentiškais patyrimais, sugrįžta į sovietmetį ir išryškina tam tikrus visuomenės, kasdienybės momentus, taip pat supažindina užsienio skaitytojus su įvykiais, kurie dėjosi kitapus geležinės uždangos. Su G. Pranauskiene kalbamės apie istorijos reikšmę grožinėje literatūroje, veiksnius, skatinusius aprašyti sovietmečio kasdienybę, patirtis, poetės posūkį į prozą lėmusius sprendimus bei daugelį kitų temų.

Knygos pristatymas Merburno universiteto Viktorijos menu koledže. Fotografas – Sanjeeva Vancuylenburg

– Jūsų naujausios knygos „Soviet Fairytales“ pavadinimas į lietuvių kalbą greičiausiai būtų verčiamas „Sovietų pasakos“, tačiau viename interviu minite, kad pati jį verčiate į „Tarybinės pasakos“. Ką Jums reiškia vienos ar kitos terminijos vartojimas ir kodėl pirmenybę teikiate „tarybinėms“, o ne „sovietinėms“ pasakoms?

–  Gimiau ir augau Tarybų Sąjungoje, todėl knygos pavadinimą verčiu ne taip, kaip išverstų šiandieninės Lietuvos gyventojai. Esu praeities balsas, atsklindantis su pasakom, nepasakom, tikrove, netikrove. Po daugelio metų, praleistų anapus žemės, atkuriu tarybinę kasdienybę.

Toliau skaityti „Naują knygą pristatanti rašytoja G. Pranauskienė: „Noriu, kad apie Lietuvos įvykius sužinotų pasaulio gyventojai““

Lietuvis Holivude

42763-16767Lietuvių kilmės aktorius Jurgis Mikelaitis (Džordžas Mikelis) gyvena Londone, tačiau kasmet vis sugrįžta į Lietuvą. Dž. Mikelis išgarsėjo suvaidinęs filmuose „Navarono pabūklai“ ir „Didysis pabėgimas“. Lietuvis filmavosi Holivudo filmuose kartu su tokiomis įžymybėmis kaip Sophia Loren, Silvester Stalone, Charles Bronson.

J. Mikelaitis vadina save karo vaiku, kuris neturėjo galimybių mokytis, tačiau viską pasiekė tik dėl savo valios ir užsispyrimo. Gimęs Tauragės rajone, tarp Batakių ir Skaudvilės, į Vokietiją su tėvais išvyko dar prieš karą. Aktoriaus šeima apsigyveno Oldenburge. Laisvalaikiu būsimas aktorius vaikščiodavo į biblioteką, daug skaitė ir privačiai mokėsi groti akordeonu. Vieną kartą eidamas į akordeono pamokas pro Oldenburgo teatrą, lange jis pastebėjo afišą, kuri skelbia, kad bus rodomas spektaklis „Karalius Edipas“. Tai, ką Jurgis išvydo, akimirksniu užbūrė. Būsimas aktorius ištarė sau: „Tai mano ateitis“. Tuomet paauglys įsidarbino Oldenburgo teatre statistu, kad galėtų susipažinti su scena ir mokytis iš šio amato meistrų. Bet tai netruko ilgai – šešiolikmetį vaikiną užbūrė Australija. Tolimame žemyne aktorius dirbo „Doris Fiton“ teatre Sidnėjuje. 1955 m. su Londono „Old Vic“ teatro grupe gastroliavo po visą žemyną. 1957 m. debiutavo kine vokiečių kalinio vaidmeniu režisieriaus R. V. Beikerio filme „Tas, kuris pabėgo“. Iš viso Jurgis Mikelaitis kine sukūrė 60 vaidmenų.