1968-ųjų „Los Angeles Times“ metų moteris

           

Parengė Dalia Cidzikaitė

---

„Vis eini, vis skubi, amžinai nerami nerami. Ir tik laimė, kad sugebėjau tapti pasaulio piliete, per kietą darbą rasti susidomėjimą visu pasauliu“, – tokius žodžius priešpaskutiniame savo dienoraščio įraše 1951 m. lapkričio 2 d. Harvarde įrašė Marija Gimbutienė[1]. 1951 metais Gimbutienė dar dirbo Harvardo universitete ir nebuvo parašiusi nė vienos vėliau ją išgarsinusios knygos. Tačiau jau tada lietuvė aiškiai įvardijo savo kaip mokslininkės kryptį, suvokė savo potencialą ir galbūt nujautė jos laukiantį pasaulinį pripažinimą.

Ilgai jo laukti nereikėjo. Dar gyvenant Bostone, 1960 m. Massachusettso ir Bostono miesto pasaulinis pabėgėlių komitetas (angl. World Refugee Committee of Massachusetts and Greater Boston) įteikė Gimbutienei „Paul Revere Bowl“, dar žinomą „Laisvės“ pavadinimu apdovanojimą. Živilė Gimbutaitė prisimena, jog apdovanojimą jos mama gavo iš buvusio JAV prezidento Dwighto D. Eisenhowerio patarėjo Maxwello M. Raabo rankų[2]. Gimbutienė buvo viena iš penkių tais metais pagerbtų žmonių. Tarp apdovanotųjų – ir 1937 metų Nobelio premijos medicinoje laureatas biochemikas Albertas Szent-Györgyi.

1961 metais Gimbutienei persikėlus į Kaliforniją, mokslininkės karjeroje prasidėjo ilgus metus trukęs aukso amžius. 1963 m. ji paskelbia monografiją The Balts [Baltai] (London: Thames and Hudson), praėjus dvejiems metams, 1965-siais, – Bronze Age Cultures in Central and Eastern Europe [Centrinės ir Rytų Europos kultūros bronzos amžiuje] (The Hague/London: Mouton). Lietuvės indėlis į archeologijos tyrinėjimus neliko nepastebėtas plačiosioje visuomenėje – 1968 metais didžiausias Vakarų pakrantės dienraštis „Los Angeles Times“ Gimbutienę paskelbė metų moterimi.

Įsteigtas 1950 metais dienraščio viceprezidentės Dorothy Chandler, apdovanojimas „The Los Angeles Times Women of the Year Silver Cup“ buvo teikiamas moterims, pasižymėjusioms moksle, medicinoje, mene, švietime, politikoje, pramogų pasaulyje, sporte, versle, pramonėje ir visuomeninėje veikloje. Dorothy Chandler, atsakinga už laikraštyje skelbtą moterų puslapį, visų pirma siekė, kad kasmetinis apdovanojimas prisidėtų prie puslapio populiarumo. Tačiau jis pasiekė kur kas daugiau. Tarp 1950 ir 1977 metų „Los Angeles Times“ įvertino ir apdovanojo beveik 300  moterų. Tarp apdovanotųjų buvo chemikė Dorothy Marshall, rašytoja Angela Anaïs, žurnalistė ir redaktorė Agness May Underwood, kino aktorės Nancy Reagan, Doris Day ir Bette Davis, drabužių dizainerė Edith Head, džiazo atlikėja Ella Fitzgerald, dainininkė Irene Dunne, sportininkė Martha Rae Watson ir kt.

Išrinkus metų moterį (vienais metais buvo paskelbiama daugiau nei viena laureatė), dienraštis savo puslapiuose išspausdindavo trumpą jos biografiją. Laureatėms buvo įteikiama išgraviruota sidabrinė taurė, jų garbei buvo surengiama šventė, kuri pirmaisiais metais vyko dienraščio svetainėje. Renginiui išaugus, Chandler šeima jį perkėlė į savo rezidenciją „Los Tiempos“, vėliau jis buvo organizuojamas dienraščio pastate, Harry Chandler vardo auditorijoje. Šventės metu laureates pokylio svečiams trumpai pristatydavo „Los Angeles Times“ redakcijos darbuotojai. 1977 m. buvo paskutinieji „Metų moters“ apdovanojimo įteikimo metai. Sprendimą priėmusio Dorothy Chandler sūnaus Otiso Chandler nuomone, toks apdovanojimas „šiandieniniame pasaulyje yra nereikalingas“.

Nors „Los Angeles Times“ apdovanojimas Gimbutienės karjeroje tėra trumpa eilutė ar nelabai reikšminga išnaša tarp daugybės kitų, kur kas svarbesnių jos profesinių apdovanojimų ir įvertinimų, pasak ilgamečio „Los Angeles Times“ darbuotojo, daug rašiusio apie dienraščio istoriją, Larry Harnischo, šis jau seniai pamirštas apdovanojimas visada buvo paminimas ir prisimenamas nekrologe, netekus vienos iš „Metų moteris“ apdovanojimo laureatės. Savo laiku apdovanojimas suvaidino svarbų vaidmenį, supažindinant plačiąją visuomenę su moterų veikla ir jų laimėjimais, keičiant moters vaidmens suvokimą amerikiečių visuomenėje.          

Daugiau apie „Los Angeles Times“ apdovanojimą „Metų moteris“ ir jos įkūrėją Dorothy Chandler rasite interviu: https://soundcloud.com/lahistory/dorothy-chandler-the-los.

---

[1]    Marija Gimbutienė, „1941–1945 metų karo prisiminimai“, in: Marija Gimbutienė, Dienoraštis ir prisiminimai. Kaunas: Naujasis lankas, 2015, p. 187.

[2]    Ten pat, p. 200–201.