Gabija ŠIMKEVIČIENĖ: Mari Poisson ir Saros Poisson knygos „Šabaš“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

 Kategorija NUO 16-os METŲ


Autorės knygų lentyna

– O dabar pasikalbėkime apie Jūsų brangiausią knygą lentynoje Mari Poisson ir Sara Poisson ,,Šabaš“. Ar tiesa, kad ši knyga keliavo su Jumis į gimdymo namus ?

– Taip.

– Gal galite daugiau papasakoti, kaip tai nutiko? Jei ne paslaptis, kokia knygos apimtis, jei atradote vietos krepšyje?

– 560 puslapių. O išties tai buvo pirmojo karantino skaitinys, kuris mane ramino už lango dauginantis virusui ir artėjant gimdymo reikalams. Jaučiau kaip Olė mane sučiumpa savo rankomis ir pasakoja savo išgalvotas istorijas, kurios gal ne visai prie širdies Mari ir Sarai.

– Kuo patraukė jus ši knyga?

– Viršeliu.

– Kuo jis toks ypatingas?

– Puošia lentyną taip pat, kaip gražiausia šeimos atostogų nuotrauka.

– Ką patyrėte skaitydama knygą?

– Liūdesį, džiaugsmą, nemigą ir akių skausmą.

– Dėl ko nuliūdote?

-Kad nesu trečia Mari ir Saros sesuo.

– Ar galėtumėt papasakoti apie ką ši knyga?

– Na, tai dviejų seserų susirašinėjimas apie jų pasaulį ir giminystę. Apie kitus žmones, kurie įdomūs, nes yra žmonės. Apie nuostabų gyvenimą kaime ir kaimynystę, apie savo talentų paiešką Europos didmiestyje. Apie tai, koks gi tas tėčio, mamos ir brolio indėlis į tavo gyvenimą.

– Ko išmokė ši knyga?

– Nesvarbu, kur gyveni ar Londone, ar Žiogaičiuose, tavo kasdienybėje gali įvykti ir stebuklai ir kriminalai. Dėl ko tai nutinka vieniems, o kitiems ne, hmm tai klausimas, kuris lydėjo mane visą knygos skaitymo laikotarpį. O tai truko ne taip jau ir mažai. Su pertraukomis apie pusmetį. Šiaip, nemeluosiu, kai kuriuos dalykus teko pasitikslinti vikipedijoje, kaip pavyzdžiui apie botaniką ar aviaciją. Tai praplėtė mano akiratį. Žmogaus sąmonė ir pasąmonė gimdo tokias asociacijas, kad, o vaikyti, čia aukščiau nei kentaurų lygis.

– Ar rekomenduotumėt šią knygą draugams?

– Taip, bet svarbu, kaip esu anksčiau sakiusi – geras regėjimas.

– Ar ketinate šitą knygą parduoti ?

– Na, tai iš tų knygų, kurias norisi palaikyti ateities kartoms. Nors turiu sutikti, kad skaitytų knygų dovanojimas ar pardavimas prisideda prie tvaresnio gyvenimo. Šioje vietoje padarysiu išimtį, tegul tai lieka lentynos puošmena, suvenyras apie skaitymo malonumą, išgąsčio ir juoko akimirkas praleistas su šia knyga.


Kalba neredaguota.