Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė išėjo vokiečių kalba

Früh am Morgen drangen Jasmin schon und Staub in das Zimmer…

Tai yra eilutė iš Tomo Venclovos eilėraščio. Tiksliau – eilėraščio vertimo į vokiečių kalbą. Šiemet išėjo T. Venclovos eilėraščių rinktinė „Variation über das Thema Erwachen“ („Variacija nubudimo tema“). Knygą iš rinkinių „Visi eilėraščiai: 1956-2010“ (LLTI leidykla, 2010) ir „Eumenidžių giraitė“ (Versus Aureus, 2016) bei periodikoje publikuotų kūrinių su autoriumi suderinęs atrinko ir į vokiečių kalbą išvertė Cornelius Hellis.

Naująją T. Venclovos rinktinę (trečiąją jo poezijos knygą vokiečių kalba) išleido leidykla „Hanser“ kartu su literatūros namais ir fondu Lyrik Kabinett Miunchene.  Lyrik Kabinnet yra ypatinga institucija – ir literatūros namai, ir Europoje antroji pagal dydį poezijos bei dailininkų knygų biblioteka (apie 65 tūkst. tomų), laisvai prieinama skaitytojams. Leisdami poezijos knygas, „Hanser“ ir Lyrik Kabinett ypatingą dėmesį skiria apipavidalinimui.[1] Gegužę Vokietijoje vyksta eilėraščių rinktinės pristatymai, ji aptariama šalies žiniasklaidoje.

Džiugu, kad knygą „Variation über das Thema Erwachen“  jau turime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Taip pat turime  Lyrik Kabinnett trisdešimties metų sukakties proga 2019 m. išleistą antologiją „Im Grunde wäre ich lieber Gedicht“(„Iš principo mieliau būčiau eilėraštis“), kurioje publikuotas T. Venclovos eilėraščio „Dvilypė nuotrauka“ vertimą į vokiečių kalbą.[2] Primename, kad Nacionalinėje bibliotekoje kaupiama, naujais leidiniais nuolat papildoma Tomo Venclovos knygų kolekcija. [3]

Toliau skaityti „Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė išėjo vokiečių kalba“

Władysławo Wielhorskio takais… Lituanistų išvyka į Žemaitiją

Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: Irena Aleksaitė, Asta Miltenytė, Tomasz Błaszczak, Arnas Zmitra. Linos Radžienės nuotr.

Kiekviena išvyka su šauniais kolegomis, ilgesnė ar trumpesnė, kupina atradimo džiaugsmo ir įspūdžių. Šį kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus darbuotojai keliavo sekdami Władysławo Wielhorskio pėdsakais Žemaitijoje. Akstinu kelionei tapo  gegužės 12 d. Nemakščių bendruomenės santalkos namuose vykęs Nacionalinės bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisiaus – „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraščio“ – pristatymas. Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rengėjai ir sumanytojai dr. T. Błaszczakas, A. Miltenytė, vertėja I. Aleksaitė. Renginį moderavo kultūros istorikas, viešosios įstaigos „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra.

Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas 1915–1917 metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija) – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje. Egodokumento rankraštis saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Dienoraštis yra įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas.

Balčių dvaras (dab. Raseinių r.), 1911 m. Zofios Komzos archyvo nuotr.

Ypač reikšmingas ir simboliškas šios knygos pristatymas Balčių, Nemakščių bendruomenėms. Dienoraštyje aprašoma daugybė šių apylinkių istorinių realijų, karo metų aktualijų, taip pat žmonių gyvenimo sąlygos, kasdienybės bruožai. Dalyvaujant knygos pristatyme neapleido jausmas, kad leidinio pasirodymas ir pristatymas vietos bendruomenės buvo tikrai laukiami. Tai liudijo ir pilnutėlė Nemakščių bendruomenės santalkos namų salė, ir jaukus sutikimas, nuoširdus bendravimas bei dalijimasis mintimis tiek apie knygą, Raseinių krašto istoriją, tiek apie Lietuvos miestelių ateitį. Renginyje dalyvavę Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkas, daugybės knygų autorius ir bendraautoris Jonas Brigys ir Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Vapsevičienė atkreipė dėmesį į knygos svarbą Raseinių krašto istorijai ir visuomenei. Pasak jų, dienoraštyje aprašyti aplinkiniai dvarai, žmonių gyvenimo sąlygos okupacijos metais, santykis su Vokietijos valdžia, ūkio darbai. Buvo aptartos ir tolesnės Balčių vietovės tyrinėjimo perspektyvos.

Toliau skaityti „Władysławo Wielhorskio takais… Lituanistų išvyka į Žemaitiją“