Kiekviena išvyka su šauniais kolegomis, ilgesnė ar trumpesnė, kupina atradimo džiaugsmo ir įspūdžių. Šį kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus darbuotojai keliavo sekdami Władysławo Wielhorskio pėdsakais Žemaitijoje. Akstinu kelionei tapo gegužės 12 d. Nemakščių bendruomenės santalkos namuose vykęs Nacionalinės bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisiaus – „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraščio“ – pristatymas. Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rengėjai ir sumanytojai dr. T. Błaszczakas, A. Miltenytė, vertėja I. Aleksaitė. Renginį moderavo kultūros istorikas, viešosios įstaigos „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra.
Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas 1915–1917 metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija) – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje. Egodokumento rankraštis saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Dienoraštis yra įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas.
Ypač reikšmingas ir simboliškas šios knygos pristatymas Balčių, Nemakščių bendruomenėms. Dienoraštyje aprašoma daugybė šių apylinkių istorinių realijų, karo metų aktualijų, taip pat žmonių gyvenimo sąlygos, kasdienybės bruožai. Dalyvaujant knygos pristatyme neapleido jausmas, kad leidinio pasirodymas ir pristatymas vietos bendruomenės buvo tikrai laukiami. Tai liudijo ir pilnutėlė Nemakščių bendruomenės santalkos namų salė, ir jaukus sutikimas, nuoširdus bendravimas bei dalijimasis mintimis tiek apie knygą, Raseinių krašto istoriją, tiek apie Lietuvos miestelių ateitį. Renginyje dalyvavę Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkas, daugybės knygų autorius ir bendraautoris Jonas Brigys ir Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Vapsevičienė atkreipė dėmesį į knygos svarbą Raseinių krašto istorijai ir visuomenei. Pasak jų, dienoraštyje aprašyti aplinkiniai dvarai, žmonių gyvenimo sąlygos okupacijos metais, santykis su Vokietijos valdžia, ūkio darbai. Buvo aptartos ir tolesnės Balčių vietovės tyrinėjimo perspektyvos.
Įspūdį paliko tai, kad nemaža dalis renginio dalyvių dienoraštį jau buvo perskaitę, ar bent iš dalies susipažinę su egodokumentu. Skaitytojai pasidalijo savo įžvalgomis apie dienoraštį, įstrigusiomis knygos ištraukomis, įžvalgomis. Sužavėjo labai malonus ir atidos kupinas sutikimas. Renginio pradžią žymėjo ir pabaigą vainikavo Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos moksleivės Eglės Radžiutės muzikiniai pasirodymai. Moksleivė grojo saksofonu, taip pat a cappella atlikto lietuvių liaudies dainą.
DPTD darbuotojai nepraleido progos aplankyti vietų, susijusių su W. Wielhorskiu, jo aplinka. Vedami kolegų T. Błaszczako ir A. Miltenytės bei klausydamiesi jų įtraukiančių pasakojimų, aplankėme Stulgių bažnyčią, Stulgių kapines, Balčių dvarvietę. Balčių dvarvietė W. Wielhorskio gyvenime buvo reikšminga. 1914 m. birželio 12 d. W. Wielhorskis vedė Celiną Lewoniewską, savo studijų laikų draugės Stanisławos Lewoniewskos seserį. Jaunoji pora apsigyveno Balčiuose, Lewoniewskių dvare, čia praleido karo metus. Per karą Balčiuose Wielhorskiams gimė trys vaikai. Nepriklausomoje Lietuvoje W. Wielhorskis ūkininkavimą (pagal išsilavinimą inžinierius) Balčiuose derino su aktyvia politine veikla Kaune. Pagrindinis dvaro pastatas iki šių dienų neišliko.
Šiais metais Nemakščiai drauge su dar aštuoniais miesteliais tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine. Neatsiejamas Nemakščių miestelio simbolis – ratai, kurie pavaizduoti miestelio herbe. Ši simbolika dedikuota bajorui Pšemislovui Neveravičiui, pirmosios pasaulyje aštuonratės važiuoklės išradėjo garbei.
2007 m. Nemakščiuose atkurta Aštuonratės važiuoklės draugija, veikusi prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šiauliuose. Draugijos pirmininkas Leonas Tamulevičius pagal P. Neveravičiaus brėžinius atkūrė aštuonratę važiuoklę ir tėvų sodyboje įkūrė technikos muziejuką. Jame gausybė su technika ir krašto istorija susijusių eksponatų. Tai vieta, nepaliekanti abejingų, mėgstama keliautojų iš Lietuvos ir svetur. Atkurtą aštuonratį vežimą ir aštuonratę mašiną teko pamatyti ir Lituanistikos skyriaus kolegoms.
Išvažiuojamasis knygos pristatymas buvo labai sėkmingas ir praturtino naujomis pažintimis ir jaukiu buvimu su vietos bendruomene, o svarbiausia, sustiprino žinojimą, kad tyrėjų darbai, tyrimai ir jų rezultatai yra žinomi, vertinami ir laukiami.