Lituanikos skyriaus tinklaraštyje jau esame rašę apie chorų dirigentą, vargoninką, žymų išeivijos kompozitorių – Bronių Budriūną. Džiugu, jog Lituanikos fondai pasipildo kūrėjo archyviniu palikimu, tačiau svarbu pažymėti dar kelis įdomius faktus apie šį menininką.
1944 m. Bronius Budriūnas pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, kur toliau mokėsi muzikos. 1945-1948 m. Scheinfelde Budriūnas vadovavo Lietuvių chorui, kuris per trejus metus surengė virš 70 koncertų pabėgėlių stovyklose. Choras ne kartą dainavo per radiją, dalyvavo lietuvių renginiuose. 1946 m. Würzburge muzikas suorganizavo lietuvių dainų šventę.
1949 m. B. Budriūnas persikėlė gyventi į JAV ir nuo 1953 m. vadovavo vienam didžiausių – Šv. Kazimiero lietuvių parapijos chorui Los Andžele. Jis taip pat vadovavo dar keliems chorams: Pater Noster gimnazijos, Šv. Trimitų bažnyčios, Aušros lituanistinės mokyklos Detroite. Muzikas buvo nevienos JAV, Kanados ir Australijos lietuvių dainų švenčių dirigentas Čikagoje ir Toronte. Dirigentas ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvavo dainų šventėse.
Kompozitorius be savo penkių garsiųjų kantatų („Tėviškės namai“, „Gintaro krašto baladė“, „Lietuvos šviesos keliu“, „Tu Vilniuj pasilik, valdove“, „Per pasaulį keliauja žmogus“) sukūrė daug dainų, giesmių, kūrinių fortepijonui, smuikui, raudą styginių kvartetui, simfoninę poemą, operetę „Sidabrinė daina“, „Mišias Šv. Kazimiero garbei“ ir daugelį kitų.
1985 m. kūrėjas apdovanotas LB Kultūros tarybos muzikos premija, taip pat minimas amerikiečių, vokiečių, latvių ir lietuvių enciklopedijose.