Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis

ALandsbergisVMazeliofotoAlgirdas Landsbergis (1924 m. birželio 23 d. Kybartai – 2004 m. balandžio 4 d. Fryportas, Niujorko valstija) – dramaturgas, prozininkas, žurnalistas. A. Landsbergis studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje studijavo anglistiką ir romanistiką, o vėliau mokytojavo Visbadeno ir Kaselio lietuvių gimnazijose. Išeivijos lietuvių spaudoje pradėjo skelbti noveles, kritikos straipsnius, grožinės literatūros vertimus. Buvo vienas iš avangardinio žurnalo „Žvilgsniai“ (1946–1948 m.) bendradarbių ir redaktorių. 1949 m. išvyko į JAV. Ten dirbo įvairius darbus. 1957 m. Kolumbijos universitete baigė lyginamosios literatūros studijas. Bendradarbiavo radijo stotyse Amerikos balsas ir Laisvosios Europos radijas. 1965 m. tapo Ferli Dikinsono universiteto profesoriumi. Literatūros kritikos straipsnius skelbė periodikoje „Literatūros lankai“, „Darbininkas“. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje apie autoriaus kūrybą rošoma: „Debiutinis romanas „Kelionė“ – vienas pirmųjų moderniosios pokario prozos pavyzdžių lietuvių literatūroje. Jame modernistine stilistika vaizduojama Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikotarpis. Parašė novelių, joms būdinga temų įvairovė: rezistencija, išeivijos gyvenimo problematika, gausu netikėtų sugretinimų, paradoksalių situacijų, simbolių. Sukūrė pjesių, jose ryški modernistinė stilistika: įvykis vaizduojamas iš kelių perspektyvų per paradoksalų sugretinimą arba priešpriešą, simbolinamas. Kai kurios pjesės išverstos į anglų kalbą, statytos JAV, Kanados, Slovėnijos teatruose“. Toliau skaityti „Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis“

LR Užsienio reikalų ministerijos atstovų vizitas Nacionalinėje bibliotekoje

Nuotraukose  iš kairės LR URM ULD direktorė ambasadorė Gintė Damušytė, Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, LR URM ULD specialistė Aušra Dumbliauskienė.
Nuotraukoje iš kairės: LR URM ULD direktorė ambasadorė Gintė Damušytė, Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, LR URM ULD specialistė Aušra Dumbliauskienė.

Š.m. birželio 16 d. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriuje viešėjo LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorė ambasadorė Gintė Damušytė ir šio departamento specialistė Aušra Dumbliauskienė. URM inicijuotame susitikime su Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūniene ir vyr. specialiste dr. Giedre Mileryte pristatytos ULD ir Lituanikos skyriaus veiklos sritys, aptartos ateities projektų vystymo informacijos apie lietuvių diasporą rengimo, sklaidos, leidybos srityse perspektyvos. Ambasadorė G. Damušytė akcentavo galimybes tokių projektų partneriais pasitelkti užsienio lietuvių bendruomenes, tokiu būdu konsoliduojant panašaus turinio veiklą vykdančių organizacijų pajėgas.
Pokalbyje aptartas šių metų ULD veiklos kalendorius, susitarta dėl konkrečių veiklų vykdymo, kuriose pakviesti dalyvauti ir Lituanikos skyriaus specialistai.

LR Užsienio reikalų ministerija formuoja ir kartu su diplomatinėmis atstovybėmis įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką ryšių su užsienio lietuviais srityje. Užsienio lietuvių departamentą sudaro du skyriai: Globalios Lietuvos ir Ryšių su bendruomenėmis ir informavimo. Departamentui nuo 2013 m. vadovauja ambasadorė Gintė Damušytė.

Nacionalinė mokslinė konferencija „Lietuvos rašytojų bibliotekos ir jų likimai“

zoomed_img544_Birželio 13–14 d. A. Žukausko-Vienuolio memorialiniame muziejuje Anykščiuose vyko nacionalinė mokslinė konferencija „Lietuvos rašytojų bibliotekos ir jų likimai“, skirta VU prof. Vlado Žuko (1925–2014) atminimui. Per dvi konferencijos dienas perskaityta 18 pranešimų apie šalies atminties institucijose ir privačiose kolekcijose saugomas rašytojų asmenines bibliotekas, nagrinėta jų kaupimo, saugojimo ir tyrimų problematika, akcentuotos galimybės išplėsti šios unikalaus kultūros paveldo dalies sklaidą ir panaudojimą visuomenės kultūros ir mokslo reikmėms. Lietuvos nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje pristatė pranešimą „Lietuvių diasporos kūrėjų asmeninės bibliotekos – kultūros istorijos tyrimų objektas“. Konferencijos rengėjai – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas ir Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus.

Pagal konferencijos pranešimus parengtus straipsnius numatoma publikuoti 2015 m. „Knygotyros“ mokslo darbų žurnale.

Makso Frajaus pasakojimai apie senąjį Vilnių

FrajausUž rusų kalba kuriančio rašytojo Makso Frajaus pseudonimo slepiasi du žmonės: rašytoja Svetlana Martinčik ir jos vyras, dailininkas Igoris Stepina. Iš Ukrainos kilusių menininkų pora jau dešimtmetį gyvena pamiltame Vilniuje, kurį dažnai vaizduoja kūryboje. Lietuvos sostinė M. Frajaus tekstuose stebuklinga, panaši į sapną. Visgi knygos į Vilnių pritraukia visiškai realius rusų turistus.

Lituanikos skyriuje saugome du Sankt Peterburge išleistų „Senojo Vilniaus pasakojimų“ („Сказки старого Вильнюса“, 2013) tomus, sudarytus iš tekstų ir Vilniaus nuotraukų. Šių metų pradžioje išėjo trečiasis knygos tomas, kuris anksčiau ar vėliau taip pat papildys mūsų fondą.

Lietuvoje M. Frajaus knygas leidžia leidykla „Nieko rimto“. Išsamiau aprašytą M. Frajaus pseudonimo istoriją rasite „Nieko rimto“ tinklaraštyje:
http://niekorimtonamai.wordpress.com/2014/04/30/maksas-frajus-pseudonimo-istorija/

10-asis „Draugystės tiltas“ jau prasidėjo!

img476Draugystės tiltas – tai savaitgalinė lituanistinė stovykla vaikams, tėvams ir mokytojams.
Šiandien prasidėjęs dešimtasis jubiliejinis Draugystės tiltas sugrįžo į Švediją ir vyks iki birželio 15 dienos Sigtunoje, Stora Brännbo www.storabrannbo.se !
Draugystės tiltą inicijavo Švedijos lietuvių bendruomenė ir Stokholmo „Saulės“ lituanistinė mokykla. 2005 m. Švedijoje įvyko pirmasis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis. 2006-aisiais metais šeimininko teises perėmė Airijos lietuvių bendruomenė ir Dublino lituanistinė mokykla „4 vėjai“, kuri organizavo stovyklą Dubline, taip pat sulaukusią stulbinančio pasisekimo. Draugystės tilto stovykla dar organizuota Vokietijoje, Ispanijoje, Anglijoje.
Šios lituanistinės stovyklos tikslas – susiburti ir aptarti užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų švietimo aktualijas, užmegzti santykius tarp Europos šalių lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų. Šis renginys užtikrina betarpišką mokytojų, moksleivių bei jų tėvų bendravimą, skatina mokinius studijuoti lietuvių kalbą, suteikia progą geriau pažinti Lietuvą.

Šiemet jubiliejinio Draugystės tilto rėmėju yra ir Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Šių metų stovyklos programoje numatomi įvairūs renginiai: seminarai, kūrybiniai užsiėmimai, muzikiniai bei šokių pasirodymai. Išsamesnę renginio programą galite paskaityti čia >>>

Draugystes-tiltas

Pasirodė naujas Baltic Heritage Network biuletenis

balthernetPasirodė antras šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie jaunųjų diasporas tyrinėtojų seminarą, įvykusį Nacionalinėje bibliotekoje, rašo Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja Dalia Cidzikaitė. Taip pat publikuojamas Lituanikos skyriaus vedėjos Jolantos Budriūnienės tekstas apie kultūros istorikės, Violetos Davoliūtės knygą „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai: atmintis ir modernybė po karo). Knygos autorė, kalbindama sovietinės kultūrinės inteligentijos atstovus, nagrinėdama atsiminimus, spaudą, grožinę literatūrą ir kitus šaltinius, analizuoja įvairias traumines patirtis. Naujienlaiškį galite paskaityti čia >>