Pokalbis su Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūniene LRT Vasaros studijoje

LRT_radijasBirželio 6 d. LRT Vasaros studijoje su Zita Kelmickaite bendravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Lituanikos skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė. Laidos metu kalbėta apie 95-ąjį jubiliejų pažyminčioje LNB saugomą dokumentinį paveldą, jo formavimo ir panaudojimo galimybes, pristatyta bibliotekoje kaupiamų informacinių išteklių įvairovė, sudaranti sąlygas vartotojui gauti reikalingą informaciją.

Klausytis laidos
įrašo 

„Esame vilko vaikai“

wirsinddiewolfskinderWir sind die Wolfskinder: Verlassen in Ostpreussen/ Sonya Winterberg; mit einem Vorwort von Rita Süssmuth und Fotografien von Claudia Heinermann: München; Zürich: Piper, 2012 p.,335, Lituanikos archyvas : C(LKA)vok.18/012

Vokietijoje 2012 metais išleista žurnalistės Sonyos Winterberg knyga „Wir sind die Wolfskinder“ („Esame vilko vaikai“). Knygos autorė pasakoja Rytprūsių vokiečių vaikų, radusių prieglobstį lietuvių šeimose, likimą. Vokietijos žiniasklaidoje rašoma, kad knygoje pateikta II pasaulinio karo našlaičių istorija yra sukrečianti. Po II pasaulinio karo Rytprūsiuose liko apie 20 tūkst. vilko vaikų. Daugelis jų matė, kaip miršta jų tėvai ir broliai. Badas juos, nelyginant vilkus, nuvijo per miškus į Lietuvą, kur buvo manoma „tikras duonos perteklius“. Dauguma vaikų tuo patikėjo. Beveik visiems teko elgetauti, kai kurie ūkiuose buvo priimti tarnauti, tačiau ten dažnai mušami ir prievartaujami. „To, ką aš išgyvenau, kas man buvo padaryta – vienam žmogaus gyvenimui per daug“, – sako 73 metų Christel Scheffler. Dauguma vilko vaikų jau suaugę grįžo į Vokietiją. Tai knyga apie drąsą ir tapatumą. Apie vilko vaikus yra rašęs Alvydas Šlepikas, Remigijus Baltrušaitis, Ruth Kibelka.

Apie Nacionalinę biblioteką rašo JAV lietuvių laikraštis „Draugas“

Nuo 1909 m. JAV leidžiamas laikraštis „Draugas“ yra bene seniausias be pertraukų einantis leidinys lietuvių kalba. Čikagoje leidžiamame laikraštyje aprėpiamos viso pasaulio lietuviams aktualios temos. Šiemet gegužės mėn. pabaigoje šiame leidinyje pasirodė net trys tekstai apie Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Toliau skaityti „Apie Nacionalinę biblioteką rašo JAV lietuvių laikraštis „Draugas““

Knyga apie ankstyvąjį Vilniaus literatūrinį modernizmą lenkų kalba

polifonia-literatury-w-wilnie-okresu-wczesnego-modernizmu-19041915_199255Polifonia literatury w Wilnie okresu wczesnego modernizmu 1904-1915

Mindaugas Kvietkauskas

Lituanikos archyvas : C(LKA)lenk.24/012

Mindaugas Kvietkauskas savo monografijoje atkuria ankstyvojo Vilniaus literatūros modernizmo vaizdą. Iki šiol dauguma literatūros tyrėjų – lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių, rusų – tyrinėjo savo tautines teritorijas. Anot monografijos autoriaus: visos tautinės literatūros Vilniuje funkcionavo kaip sistemos sistemoje. M. Kvietkauskas monografijoje žvalgosi po mažai kam žinomas sritis, išryškina ankstyvojo literaūros modernizmo kryptį, asmenybes, o taip pat ir kultūros žmones, pateikia jų kūrybos pavyzdžius. Žinios apie pristatomą laikotarpį yra menkos, todėl pati veikalo tema – nauja ir aktuali moksliniame diskurse.

Knyga apie lietuvių dokumentinį kiną – vokiečių skaitytojams

Studijų, monografijų apie lietuvių kiną nėra daug, todėl kiekviena knyga yra laukiama ir sveikintina. Lituanikos skyrių pasiekė Vaidos Andriukaitytės darbas apie lietuvių dokumentinį kiną vokiečių skaitytojams.
Trumpai apie knygą:
Tolyn nuo Rusijos – tokia buvo lietuviško dokumentinio kino programa po Sovietų sąjungos žlugimo. Du šio žanro atstovai režisieriai – Arūnas Matelis ir Audrius Stonys – pradėjo naują dokumentinio kino etapą, kuris labai skyrėsi nuo kitų dviejų kaimyninių šalių. Abu režisieriai debiutavo lūžio laikotarpiu (apie 1980 m.). Jie priklauso pirmajai lietuviškojo kino kūrėjų kartai, kuri tiesiogiai nebuvo inspiruota sovietinės kino mokyklos. Režisierių filmai perteikė tuo metu tebesitesiantį perversmą šalyje ir žmonėse. Tai kartu buvo ir poetinės dokumentikos pradžia.
Lietuvių kinas Vakarų kinematografijai iki šiol yra terra incognita, o lietuvių kinas vis ieškantis naujų perspektyvų.
Vaida Andriukaitytė savo knygoje perteikia įdomų susitikimą su lietuvių dokumentiniu kinu.