Alvydo Šlepiko „Mano tėvas žūsta“

Atrinko Deimantė Žukauskienė

Viršelio fragmentas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 

Poeto rankoj rykštė – upėj kuoja

Japono veidas skęsta – mėnuliu

Dangus gestus pro debesį kartoja

Aš ten su smilga lūpose guliu

Žvejoja Issa – tėvas mano žūsta…

(p. 11)

Toliau skaityti „Alvydo Šlepiko „Mano tėvas žūsta““

„Esame vilko vaikai“

wirsinddiewolfskinderWir sind die Wolfskinder: Verlassen in Ostpreussen/ Sonya Winterberg; mit einem Vorwort von Rita Süssmuth und Fotografien von Claudia Heinermann: München; Zürich: Piper, 2012 p.,335, Lituanikos archyvas : C(LKA)vok.18/012

Vokietijoje 2012 metais išleista žurnalistės Sonyos Winterberg knyga „Wir sind die Wolfskinder“ („Esame vilko vaikai“). Knygos autorė pasakoja Rytprūsių vokiečių vaikų, radusių prieglobstį lietuvių šeimose, likimą. Vokietijos žiniasklaidoje rašoma, kad knygoje pateikta II pasaulinio karo našlaičių istorija yra sukrečianti. Po II pasaulinio karo Rytprūsiuose liko apie 20 tūkst. vilko vaikų. Daugelis jų matė, kaip miršta jų tėvai ir broliai. Badas juos, nelyginant vilkus, nuvijo per miškus į Lietuvą, kur buvo manoma „tikras duonos perteklius“. Dauguma vaikų tuo patikėjo. Beveik visiems teko elgetauti, kai kurie ūkiuose buvo priimti tarnauti, tačiau ten dažnai mušami ir prievartaujami. „To, ką aš išgyvenau, kas man buvo padaryta – vienam žmogaus gyvenimui per daug“, – sako 73 metų Christel Scheffler. Dauguma vilko vaikų jau suaugę grįžo į Vokietiją. Tai knyga apie drąsą ir tapatumą. Apie vilko vaikus yra rašęs Alvydas Šlepikas, Remigijus Baltrušaitis, Ruth Kibelka.