Pasakoja Silvija Stankevičiūtė
Karantino laikotarpiu viešoji erdvė mirga nuo gražių, įdomių, netikėtų pavienių žmonių ir organizacijų sugalvotų iniciatyvų. Netekus galimybės gyventi įprastu kasdienybės ritmu, atsivėrė durys išradingumui ir kūrybiškumui. Su naujų veiklų poreikiu susidūrė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus darbuotojai, ir sugalvojo skaitytojams pasiūlyti kūrybiškiausios knygų anotacijos konkursą „Pasaulis mano knygų lentynoje!“. Džiaugiamės sulaukę ne tik įdomių darbų, bet ir šiltų dalyvių atsiliepimų, padėkos žodžių. Tai buvo pirmasis mūsų organizuotas konkursas, tad, kaip ir įprasta su pirmaisiais blynais, nebuvo tobulas, tačiau dalyvių įvertinimas džiugina ir skatina tęsti konkurso tradicijas, galvoti apie ateities projektus. Dar kartą nuoširdžiai dėkojame dalyvavusiems ir palaikiusiems!
Svarbiausias konkurso elementas – KŪRYBIŠKUMAS, todėl kviesta rengti eiliuotas, akademines, eseistines, parodijines, filmuotas anotacijas. Nenorintys rašyti konkurso dalyviai galėjo nusifilmuoti prie savo knygų lentynos ir pristatyti knygas žodžiu! Per mėnesį trukusį konkursą gauta 30 darbų iš Lietuvoje, Graikijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių skaitytojų. Sulaukėme vaizdo įrašų, esė, eilėraščio, laiško forma parašytų, taip pat pieštų, net ranka rašytų darbų. Anotacijas konkursui siuntė tiek suaugusieji, tiek mažieji skaitytojai. Penkis individualius darbus parengė vaikai. Kai kuriuos darbus drauge kūrė šeimos narių komandos ar net ištisa Lietuvių mokyklos Vašingtone bendruomenė. Skaitymas ne tik praturtina žiniomis, jis vienija gražiems darbams!
Plati buvo ir pristatytų kūrinių geografija. Į dalyvių akiratį pateko tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių kūryba, taip pat pasakos ir net mįslių knyga. Didžiojoje dalyje anotacijų analizuota lietuvių rašytojų kūryba. Knygų sąraše regimi poezijos, prozos kūriniai: Gražinos Pitrėnienės „Atadariau lunginyčias“, Reginos Abukauskienės „Praeities versmelės“, Antano Jonyno „Rugsėjo pilnatis“, Ingos Liutkevičienės „15 metų su Galina Dauguvietyte: kas liko nutylėta?“, Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“ (sud. Kęstutis Pikūnas), Undinės Radzevičiūtės „Žuvys ir drakonai“, Vilmos Kavos „Aš tau sakau“, Balio Sruogos „Dievų miškas“, Dovilės Junigedos „Kalno durys“, Anželikos Liauškaitės „Moteris. Tu – mano mūza: toms, kurios kuria savo laimę ir įkvepia kitus būti laimingus“, Onos Mikalauskienės–Kubiliūtės „Būties nerimas“, Mažvydo Palangos „Dūzgė ir baltieji piratai“, Romualdo Granausko „Kai reikės nebebūti“, pasaka „Katinėlis ir gaidelis“, knyga „Menu, menu mįslę“, Jaume Cabré „Prisipažįstu“, George‘o R. R. Martino „Septynių karalysčių riteris“, Jack‘o London‘o „Baltoji Iltis“, Enid‘os Blyton „Šauniojo penketuko nuotykiai: Penketukas „Kontrabandininkų bokšte”. Klajojančio cirko paslaptis“. Kelis kartus skirtingomis formomis pristatytas Valdo Papievio romanas „Odilė, arba oro uostų vienatvė“, Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“.
Skaitytojai pristatė ne tik konkrečias knygas, bet ir savo mylimiausius, didžiausią įspūdį palikusius rašytojus ir jų darbus: Kazio Binkio, Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Donaldo Kajoko, Romualdo Granausko, Romain‘o Gary, Stephen‘o Kingo, Noros Ikstenos kūrybą.
Visi darbai buvo labai įdomūs, skirtingi, kūrybiški, originalūs, todėl ir vertinimo komisijai, ir balsavusiems skaitytojams buvo labai sunku išrinkti 4 laureatus. Daugiausia skaitytojų palaikymo ir simpatijų sulaukė Marytės Burneikienės ir Aušros Šalkauskienės darbai. Daugiausia komisijos balsų pelnė Monikos Šulcaitės-Jaunienės ir Simono Rasimavičiaus darbai. Sveikiname laureatus!
Smagu apdovanoti laimėtojus (laureatai apdovanoti Lietuvos nacionalinės bibliotekos įsteigtais prizais), džiugu skaityti labai skirtingus ir kruopščiai parengtus darbus, tačiau visų smagiausia užmegzti ryšį su skaitytojais. Malonu susipažinti su tokiais išradingais ir darbščiais skaitytojais, kiek netikėta, bet ypač malonu – sulaukti jų padėkų. Vienos dalyvės mama laiške rašė: „Noriu padėkoti Jums už didžiules pastangas rengiant tokius konkursus ir nepamirštant įtraukti išeivijos lietuvių. Esu, kaip mama, labai dėkinga už pastebėtą dukros darbą, ir nuostabiai nustebinta kitų dalyvių įdėtu laiku ir pastangomis darbų pateikime. Džiugu matyti lietuvių kalbos grožį jaunimo kūryboje.“ Dalyviai dalijosi šviesiomis nuotaikomis ir emocijomis: „Ačiū Jums už konkursą – buvo labai įdomu rašyti“; „Labai ačiū už organizuotą konkursą, kuriame buvo įdomu dalyvauti“; „Nuoširdžiai DĖKINGA už mano kūrybos įvertinimą. Iki naujų gražių bendrystės su knyga susitikimų!“; „Dėkoju už dėmesį kiekvienam skaitytojui. Sėkmės Jūsų darbuose“.
Įspūdį paliko atsakingas dalyvių požiūris į konkursą. Kiekvienas atsiųstas darbas buvo apgalvotas ir subrandintas. Sujaudino vieno dalyvio laiškas, kuriame apgailestauta supainiojus datas ir anotaciją atsiuntus viena diena vėliau nei nurodyta konkurso sąlygose ir išsakytas lūkestis, kad komisija darbą įtrauks į dalyvių sąrašą. Matant tokį nuoširdų norą ir pastangas dalyvauti, net nekyla dvejonių dėl dalyvavimo, tačiau verta pasakyti, kad konkursas buvo pratęstas, tad minėtas dalyvis tikrai nepavėlavo!
Džiaugiamės, kad konkursas sulaukė atgarsių Lietuvos ir užsienio lietuvių žiniasklaidoje. Jis tapo puikia pažintimi su skaitytojais bei pavyzdžiu, kad drauge galima įgyvendinti gražius darbus. Lituanistikos skyriaus planuose – naujų konkursų idėjos. Šiandien išsiuntėme prizus laureatams ir pasiekėme „Kūrybiškiausios knygų anotacijos“ konkurso finišą. Ačiū ir iki kitų malonių kartų!