In memoriam: Vytautas Bubnys (1932 09 09 – 2021 04 24)

Balandžio 24 dieną, šeštadienį, po ilgos ir sunkios ligos, eidamas aštuoniasdešimt devintuosius metus, mirė prozininkas, dramaturgas, scenaristas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Vytautas Jurgis Bubnys. Rašytojas paliko kelias dešimtis knygų, tarp kurių dominuoja romanai. Tiesa, prozininkas neturėjo gero romano formulės. „Man rodos, geras ir rimtas romanas turi būti susijęs su tradicija. Jis turėtų atskleisti žmogaus dvasinį pasaulį, suteikti herojui galimybę pažvelgti į aplinką – ir į viršų, ir į apačią. Geras romanas susijęs ne su pasityčiojimu iš žmogaus ir paviršutinišku jo vaizdavimu, o su jo gelmių atskleidimu. Tai būdinga ne vien XIX, bet ir XX amžiaus geriausiems romanams. Manau, tai neišsemiama, nes kiekvienas rašytojas turi savo požiūrį ir įgimtą talentą, kuris padeda į pasaulį ir žmogų per minėtą prizmę pažvelgti naujai“, – svarstė 2012 m., švęsdamas 80-metį.[1]

V. Bubnys gimė 1932 m. rugsėjo 9 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje. 1953 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą.: 1953–1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto (dab. VDU Švietimo akademija) Lituanistikos fakultete, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę. 1957–1964 m. buvo Kauno 9-osios vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1958 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1965–1966 m. buvo žurnalo „Moksleivis“ redakcijos vedėjas, 1966–1974 m. vyriausias redaktorius. 1976–1981 m. ir 1991 m. ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas.[2]

Rašytojas paliko įspaudą kino pasaulyje. 1971 m. režisierius Algirdas Araminas itin populiarios apysakos „Arberonas“ motyvais sukūrė kino filmą „Maža išpažintis“. Scenarijų parengė pats V. Bubnys. Rašytojas parašė scenarijų ir pagal savo romaną „Nesėtų rugių žydėjimas“ (1978 m., rež. ir scenarijaus bendraautoris M. Giedrys).[3]

Devintojo dešimtmečio pabaigoje rašytojas aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veiklą. V. Bubnys buvo LPS Iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir Seimo Tarybos narys. 1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys (Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija).

Detali V. Bubnio bibliografija pateikiama Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje: https://www.rasytojai.lt/bubnys-vytautas/

Epavelde rasite dvi rašytojo knygas (į trilogiją „Alkana žemė“ patenka minėtasis romanas „Nesėtų rugių žydėjimas“):

Alkana žemė / Vytautas Bubnys. – 1977

Balandžio plastėjime / Vytautas Bubnys. – 2002  

Taip pat – Algimanto Puodžiūno ir kitų fotografų užfiksuotų rašytojo gyvenimo akimirkų.

„Vytautas buvo paskutinis senosios, agrarinės Lietuvos stebėtojas. Jo kūrinių veikėjai jau gyveno mieste, tačiau į viską dar žvelgė kaimo žmogaus akimis. Tai tie agrariniai lietuviai, vaikų atsivežti į miestus, – neva jiems taip bus geriau. O iš tikrųjų tuose miestuose marinami“, – portalui LRT.lt [4]teigė poetas Rimvydas Stankevičius, artimai bendravęs su V. Bubniu.

---

---

[1] Ramūnas Gerbutavičius, „ Šeštadienį miręs Vytautas Bubnys mėgdavo kartoti: „Šiame pasaulyje nėra nieko amžino“.“ Lrytas.lt, 2021, bal. 25. Prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2021/04/25/news/sestadieni-mires-vytautas-bubnys-megdavo-kartoti-siame-pasaulyje-nera-nieko-amzino–19142259/

[2] „Vytautas Jurgis Bubnys 1932 09 09 – 2021 04 24.“ Lietuvos rašytojų sąjunga, 2021, bal. 24 . Prieiga per internetą: https://www.rasytojai.lt/vytautas-jurgis-bubnys-1932-2021/

[3]Ten pat.  

[4]Mindaugas Klusas, „Poetas Rimvydas Stankevičius apie išėjusį Vytautą Bubnį: užsisklendė milžiniškas lietuvių prozos puslapis.“ LRT.lt, 2021, bal. 26. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1395505/poetas-rimvydas-stankevicius-apie-isejusi-vytauta-bubni-uzsisklende-milziniskas-lietuviu-prozos-puslapis