Autorius: LS

Adrija TAMOŠAITYTĖ (15 m.): Kotrynos Zylės knygos „Sukeistas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

11–15 metų jaunimo kategorija

Autorės knygų lentyna

Brangusis Gedai,

Jau trečią dieną esu mirusi. Negaliu suvokti, kodėl man nutiko tokie keisti dalykai. Tūkstančio balandžių stuksenimas į langą, mane miesto centre apspitusi ožkų banda, nesibaigianti sniego audra ir dabartinė būsena, kai vaikštau tarsi vėlė tarp dviejų pasaulių. Mirusiųjų pasaulio, kur ilsisi močiutė, kur amžinai žydi gėlės ir žaižaruoja lapai, ir gyvųjų pasaulio, kur slankioju Vilniaus gatvėmis ir jaučiu neapčiuopiamą ilgesį gyvenimui, kurio taip niekada ir nenugyvensiu. Ranka dar vis instinktyviai rašo esamuoju laiku. Viskas liko praeityje. Likau ir aš. Visas pasaulis toliau suksis be manęs. Taip vyksta dalykai.

Šešiolikmetės nemiršta, ypač tokios paprastos kaip aš.

Grakščios laumės, perregimos sielos, balkšvi veidai tapo mano kasdienybe. Ar taip ir atrodys mano amžinybė?

Kažkas čia ne taip, pati žinau. Motutė negali keliauti tarp dviejų pasaulių. Niekas taip nesugeba, tik aš. Tai – tikrai ne pabaiga. Tik reikia išsiaiškinti, kokia susiklostė tvarka…

Pasiilgau,

Tavo Gabė.

Mieloji Gabe,

Ką daryti sužinojus, kad esi laumės vaikas? Kad esi sukeistas? Visą gyvenimą buvau kažkas ir net to nežinojau…

Po tavo mirties mano pasaulis tik ir čiuožia stačiu šlaitu žemyn: sužinau, kad baba Jadzė – ragana, pradedu matyti laumes, tuomet atskleidžiamas mano tikrasis identitetas, o Valentino dienos proga gaunu tikrą gyvūno širdį. Skaudu: tėvai net nenuvokia, kad po jų stogu ištisus šešiolika metų gyvena svetimas. O ar aš – žmogus? Kas aš esu?

Kaip man dabar gyventi? Ką daryti su visu šiuo žinojimu? Gal man iš tikrųjų pasimaišė protas?

Anksčiau atrodę svarbūs klausimai, dabar – mažmožiai palyginus su tuo, ką turiu išgyventi. Atrodo, lyg pats pasaulis pūpsotų man ant pečių ir spaustų prie žemės.

Nebeatskiriu tikrovės nuo savo vaizduotės vaisių, dienos plakasi į vieną tirštą masę. Mano gyvenimas – puikus siužetas filmui arba kaip tik tiesus bilietas į psichiatrinę…

Įdomu, tu mane stebi? Išvis, kur dabar esi?

Linkėjimai, pasiilgau,

Tavo Gedas.

Anotuojama knyga: Kotryna Zylė, „Sukeistas“, Vilnius: Aukso žuvys, 2019.

Kalba neredaguota.

Rugilė EŽERINSKAITĖ: Johannos Spyri knygos „Heida“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvio darbas

Vaikų iki 10 m. kategorija

Autorės knygų lentyna

Vieną tamsią naktį koridoriuje pasigirdo žingsniai. Tai daktaras Klasenas ir namų šeimininkas Sezemanas ėjo link laukinių durų, kurios ir vėl buvo praviros. Atidarę duris, kaip ir tikėjosi, išvydo vaiduoklį. Vaiduoklis atsisuko, ir paaiškėjo, kad tai – Heida!

Heida – tai aštuonmetė mergaitė, kuri po tėvų mirties gyveno kalnų trobelėje su seneliu. Visiems atrodė, kad senelis labai piktas, tačiau Heidai jis buvo geras. Vieną dieną atvykusi teta Deta išsivežė mergaitę į Frankfurtą, nes manė, kad ten jai bus geriau. Išvykusi Heida ilgėjosi senelio. Naktimis jai net vaidenosi, kad yra kalnuose, todėl daktaras nusprendė, kad Heidai bus geriausia grįžti pas senelį. Mergaitė labai apsidžiaugė, bet dar nežinojo, kokie nuotykiai jos laukia.

Anotuojama knyga: Johanna Spyri, „Heida“.

Kalba neredaguota

UGNIUS (1 kl.): Rachel Bright ir Jimo Fieldo knygos „Jei būčiau liūtas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvio darbas

Vaikų iki 10 m. kategorija

Ugniaus ir jo klasės draugų knygų lentyna VGTU inžinerijos licėjuje
Ugniaus anotacija

Ar kada jauteisi…

per mažas?

per tylus?

per drovus?

Istorija apie mažą peliuką, kuris nori būti kaip liūtas – drąsus ir didingas. Ar jam pavyks?

Anotuojama knyga: Rachel Bright, Jim Field, „Jei būčiau liūtas“, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba.

Kalba neredaguota.

AGNETA ir ŽEMYNA (4 kl.): Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki knygos „Mergaitė su šautuvu“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvių darbas

Vaikų iki 10 m. kategorija

Agnetos ir Žemynos bei jų klasės draugų improvizuota knygų lentyna VGTU inžinerijos licėjuje
Agnetos ir Žemynos anotacija

Ar tu išdrįstum Antrojo pasaulinio karo metu nunešti dinamito į geležinkelio stotį?

Ši knyga yra apie tai, kaip partizanai kovojo prieš vokiečius, bandančius užgrobti Lietuvą.

Šitoje knygoje yra liūdesio, džiaugsmo ir paslapties.

Anotuojama knyga: Marius Marcinkevičius ir Lina Itagaki, „Mergaitė su šautuvu“, Kaunas: Misteris Pinkmanas.

Kalba neredaguota.

Saulė BUTAITĖ (9 m.): Majos Lunde knygos „Sniego sesė“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Vaikų iki 10 m. kategorija

Anotacijos autorės knygų lentyna

Perskaičius Majos Lunde knygą „Sniego sesė”, man norėjosi stipriai apkabinti pagrindinius knygos veikėjus – Julianą ir Hedvigą. Negalėjau nustoti galvoti apie juos, tad parašiau šiems savo bendraamžiams laišką.

„Mielieji Julianai ir Hedviga!

Man labai patiko jūsų istorija. Julianai, tu buvai labai liūdnas, kai praradai savo sesę. Bet labia drąsus, stengeisi vėl rasti džiaugsmą. Tu padėjai Hedvigai suprasti, kad vieni žmonės išeina, o kiti – ateina. Taip jau sukasi gyvenimo ratas. Dėkoju tau už norą ir pastangas sugrąžinti Kalėdinę nuotaiką tavo paties artimiesiems.

Hedviga, tu – linksma, nuolat besišypsanti mergaitė. Net ir tamsiausią dieną sugebi padaryti pasaulį šviesų. Kur tik pasirodai, atneši džiaugsmą ir gerumą. O kaip nuostabiai čiuožinėji pačiūžomis – atrodo skrendi kaip gulbė!

Man patiko, kaip jūs draugavote, padėjote vienas kitam ir kartu atradote Kalėdų stebuklą. Norėjosi būti kartu su jumis: smagiai žaisti su sniegu, kepti Kalėdinius sausainius, puošti namus ir džiaugtis žiema. Jūsų knyga parodė, jog kai liūdna ar sunku, visada galima rasti šviesą, kai šalia yra tikras draugas.

Dėkoju jums, kad pasidalijote savo istorija. Ji man priminė, kaip svarbu yra mylėti, draugauti ir tikėti stebuklais. Ir jei kartais netenkame tų, kuriuos labai mylime, – jie visada lieka mūsų širdyse!

Kalėdų stebuklu tikinti ir jus apkabinanti,

            Saulė.”

Anotuojama knyga: Maja Lunde, „Sniego sesė“, Vilnius: Tyto alba.

Kalba neredaguota.

Unikalūs XVII a. latviški fragmentai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Dr. Ernesta Kazakėnaitė (Vilniaus universitetas)

2025 m. lapkričio 10 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus tyrėjas Povilas Andrius Stepavičius tvarkomame Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos bibliotekos dokumentų fonde (F203) aptiko XVIII a. rankraštinę knygelę, kurios viršelis sutvirtintas senesnių knygų puslapiais. Dėl panaudotų prastų to meto klijų, visi lapai lengvai išsiėmė ir paaiškėjo, kad tai kitų leidinių sukarpytos dalys. Tarp iškarpų yra rankraštinių ir spausdintų knygų fragmentai, taip pat vienos knygos antraštinio lapo dalis, natos su giesmių tekstu, tušti lapeliai. Įdomu, kad tai nėra vieno leidinio pernaudojimas, nes viršeliui sutvirtinti panaudoti įvairiomis kalbomis parengti darbai – daugiausia lotynų, tačiau ir vokiečių bei latvių kalba. Kaip nustatyta kitą dieną, latviški lapeliai yra labai reikšmingi latvių raštijos istorijai – tai iki šiol nežinotos XVII a. pradžios latviškos knygos fragmentai. Gana simboliška, kad tai buvo identifikuota lapkričio 11 d., latviams švenčiant Lačplėsio dieną.

Rastus latviškus fragmentus sudaro du didesni dvipusiai lapeliai (kiekvienas iš jų yra iškarpa, maždaug ketvirtadalis vieno puslapio) ir keletas labai smulkių jų atplaišų. Jie yra iš katalikiško evangelijų ir epistolų, vadinamųjų perikopių, rinkinio, kuris leistas greičiausiai apie 1620–1621 metus Braunsberge (dab. Branevas, Lenkija) Georgo Schönfelso spaustuvėje. Beveik neabejojant galima teigti, kad teksto parengėjas yra latvių jėzuitas Georgas Elgeris (1584–1672). Nors išlikusio teksto apimtis labai nedidelė, vos du lapeliai, radinys itin vertingas, nes seniausias iki šiol žinomas išlikęs katalikiškas evangelijų ir epistolų vertimas siekia 1640 m. Tai Georgo Elgerio perikopių rankraštis, šiuo metu saugomas Lundo universiteto bibliotekoje Švedijoje. Taigi radiniai yra ankstesni už šį rankraštį ir gali būti tituluojami seniausiais katalikiškais Biblijos ištraukų rinkinio reprezentantais. Tiesa, liuteronų parengtas evangelijų ir epistolų rinkinys latvių kalba iki to jau buvo pasirodęs bent du kartus – 1587 ir 1615 metais.

Bet kas leidžia taip drąsiai nurodyti dviejų nepilnų knygos lapelių metus, leidyklą, vietą ir netgi autorių? Pirmiausia ir svarbiausia – tai juose vartojama kalba. Tokia forma, kuri atspindėta fragmentuose, vartota tik kitoje išlikusioje knygoje, taip pat Vilniuje (Vilniaus universiteto bibliotekoje) saugomame unikume Geiſtliche Catholiſche Geſänge (1621). Nors ir defektinis (be pabaigos), šis giesmynas turi išlikusį antraštinį lapą, kuriame matome svarbiausią metriką: autorius – Georgas Elgeris, išleista – 1621 metais Georgo Schönfelso spaustuvėje Braunsberge. Mokslinėje literatūroje yra spėjimų, kad kartu su giesmynu pasirodė ir daugiau knygų, nes jis neturi pratarmės ar kitos leidiniui įprastos papildomos informacijos ir panašiau, kad yra didesnio rinkinio dalis. Be to, anksčiausias G. Elgerio veikalų paminėjimas kataloge Bibliotheca scriptorum Societatis Iesu (1643) nurodo du jo parengtų darbų pavadinimus: Institutiones Christianas (1620) ir Euangelia. Latvių bibliografijoje (Seniespiedumi 1999) pirmuoju neabejojama, nes yra analogų estų raštijoje, bet į evangelijų vertimą pažiūrėta kritiškiau, mat žinomas vėlesnis išlikęs G. Elgerio 1640 m. evangelinių ištraukų rankraštis, kuris buvo išspausdintas 1672 m. Tačiau sugretinus radinio ir minėtų evangelinių ištraukų tekstus matomi dideli kalbiniai skirtumai ir akivaizdu, kad tai ankstesnis variantas. Taigi dabar turime nenuginčijamų įrodymų, kad kartu su giesmynu buvo išleistas ir evangelijų bei epistolų rinkinys. Tai leidžia tvirčiau teigti apie galimą katekizmo bei kitų knygų egzistavimą ir tik laiko klausimas, kada jų bus surasta daugiau.

Toliau skaityti „Unikalūs XVII a. latviški fragmentai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje”