Garsais įamžinta senelio gyvenimo istorija

charles halka2010 m. pavasarį Lietuvos rusų dramos teatre prasidėjęs festivalis NOA savo savaitės renginių ciklą pradėjo dviejų veiksmų opera „Julius“. Tai JAV gyvenančio lietuvių kilmės kompozitoriaus Čarlzo Halkos (Charles Halka) kūrinys, paremtas tikrais įvykiais, susiklosčiusiais po Antrojo pasaulinio karo. Operos veikėjų prototipu tapo Juliaus Jušinsko, šios operos kompozitoriaus senelio, šeima. Kviečiame plačiau susipažinti su operos autoriumi Karilės Vaitkutės interviu: I dalis, II dalis.

Švediškasis Igno Šeiniaus palikimas

Neatrastasis Ignas Šeinius1889 metų balandžio 3 dieną Šeiniūnuose, Širvintų valsčiuje gimė Ignas Jurkūnas, mums geriau žinomas Igno Šeiniaus vardu. Jis buvo ne tik lietuvių, bet ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas. Literatūrinę karjerą Ignas Šeinius pradėjo 1910 m. „Vilties“ dienraštyje rašydamas trumpus feljetonus. Žinomiausias I. Šeiniaus kūrinys yra romanas „Kuprelis“ (1913 m.) – pirmasis ir bene ryškiausias impresionizmo krypties romanas lietuvių literatūroje. Šis rašytojas vienas pirmųjų lietuvių prozininkų atsisakė buitiškumo, etnografiškų aprašinėjimų, susitelkė ties žmogaus psichologija ir kūno forma.

1915 m. Ignas Šeinius pasiųstas dirbti į Stokholmą Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. Buvo imlus kalboms, tad per metus laiko gerai išmoko švedų kalbą. I pasaulinio karo metais švedų spaudoje paskelbė ne vieną dešimtį straipsnių apie Lietuvą ir lietuvius. 1917 m. išleido pirmąją knygą švedų kalba „Litauisk kultur“. Švedų kalbos ir kultūros įsisavinimą Šeiniui palengvino asmeninio gyvenimo aplinkybės: I. Šeinius 1917 m. vasarą vedė rusų kilmės švedę Gertrud Sydoff, kartu susilaukė sūnaus Irvio.

1940 m., Lietuvą okupavus SSRS, rašytojas grįžo į Švediją, 1943 m. gavo Švedijos pilietybę ir ten gyveno iki mirties. Čia pasikeitė pavardę į Scheynius. Deja, lietuviškai Ignas Šeinius daugiau neberašė, sekantys jo kūriniai buvo išleisti švedų kalba: „Raudonasis tvanas“ („Den röda floden“, 1940 m.), parašytas iškart pabėgus iš okupuotos Lietuvos (tai meninis reportažas, iškeliantis pirmosios sovietinės okupacijos atmosferą Lietuvoje), iškiliausias romanas „Stebuklo belaukiant“ („I väntan på undret“, 1942 m.). Šitokia dviejų kultūrų sampyna XX amžiaus pirmoje pusėje buvo fenomenas. „Kiek mūsų Šeinius išties tapo švediškas, o kiek švedų Scheynius išliko lietuviškas?“ – klausia lietuvių ir švedų kultūros ryšių tyrinėtoja Sigutė Radzevičienė.

Tėvo pėdomis sekė ir sūnus Irvis – švediškai kalba jo kūriniai lietuviška tematika – autobiografinis romanas „Šiaurės Lotynija“ bei eileraščiai „Lietuviška išmintis“.

Kviečiame pažinti šį dvikultūrinį literatūros fenomeną Lituanikos skaitykloje.

Tarptautinė teatro diena

teatro kaukesNuo 1962 metų Kovo 27-ąją yra minima tarptautinė teatro diena. O pats teatras virpina žmonių širdis jau daugiau nei 2000 metų – graikų drama atsirado dar VI a. pr. m. e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Tuo laikotarpiu teatras buvo šventas reikalas – vaidinimais graikai pagerbdavo dievą.

Šiandien teatras suprantamas kaip meninės išraiškos priemonė, pramoga. Na, o sovietmečiu teatras, kartu su kitais menais, buvo ypatingai ribojami cenzūros. Tačiau menininkai vis tiek rado kelią, kaip kalbėti į žiūrovus simbolių ir metaforų kalba…

Išskirtinė asmenybė, kurią šiandien kviečiame prisiminti, yra režisierius Jonas Jurašas. 1972 m. pavargęs nuo ideologinio spektaklių koregavimo ir priekaištų režisierius parašė laišką Lietuvos TSR komunistų partijos centro komitetui. Tai liudijo ryžtingą apsisprendimą nepataikauti sovietinei sistemai ir užvėrė duris į bet kokias galimybes kurti ir gyventi tėvynėje. 1974 m. režisierius su šeima emigravo iš Lietuvos. O koks gi buvo teatras išeivijoje?

Kviečiame prisiminti 2011 metais mūsų skyriaus paruoštą parodą režisieriaus Jono Jurašo jubiliejui paminėti – „Gyventi teatru…”Didžiausias dėmesys šioje parodoje sutelktas būtent į du dešimtmečius (1974-1989 m.) Vakaruose trukusį menininko kūrybos etapą.

Sužavėta gerumo šviesos

Epistolophilia2012 m. pabaigoje JAV Kongreso bibliotekoje ir Lietuvos ambasadoje Vašingtone buvo pristatoma Kanadoje gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Julijos Šukys knyga „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė”. Apie Oną Šimaitę – Vilniaus geto žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę, 1966 metais vieną iš pirmųjų lietuvių, pelniusių Pasaulio tautų teisuolės vardą – esame daug girdėję ir skaitę. O ką žinome apie ją, šios knygos autorę Juliją Šukys?

Kviečiame susipažinti su ja arčiau „Draugo” puslapiuose >>>

Na, o knygą „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė” galite rasti Lituanikos skyriaus fonde. (C angl.1/012)

Jolanta Matuzaitė

Meniniai sąmonės tyrinėjimai

Constraints-Freedom2012-tiems metams einant į pabaigą mus pasiekė dovanos iš už Atlanto. Tai Audriaus V. Plioplio surinkta ir padovanota Jungtinėse Amerikos Valstijose rengtų parodų medžiaga, renginių video įrašai. Naujai gautą kolekciją galima padalinti į dvi tematines dalis: prisiminimų apie Sibirą ir šiuolaikinio meno. Jau rašėme apie pirmąją kolekcijos dalį, o šiandien pristatysime likusius kompaktinius diskus, kurie turėtų būti įdomūs šiuolaikinio, konceptualaus meno mėgėjams bei mokslininkams.

Audrius V. Plioplys jau 35-erius metus yra tiek profesionalus dailininkas, tiek neurologas-neuromokslininkas. Menininko darbai yra neo-konceptualūs: tai metaforiškai pateikti mąstymo ir sąmonės tyrimai. Audrius Plioplys meno studiją transformavo į neurobiologijos tyrimų laboratoriją, tokiu būdu suliedamas neuromokslą su menu.  Toliau skaityti „Meniniai sąmonės tyrinėjimai”

Visuomenininko, spaustuvininko, Vietinės rinktinės savanorio Prano Nagio 90-mečiui

Pranas NagysSausio 28-ąją sukanka 90 metų, kai Vyžuonų valsčiuje gimė žymus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas Pranas Nagys. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Jis išpasakojo atsiminimuose, tėvynės ilgesį išliejo eilėraščiuose, garbios savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija. Ligšiol P. Nagys dalyvauja Vietinės rinktinės Vilniaus skyriaus veikloje. Metų našta Jo, regis, nė kiek neslegia: tai žvalus, besišypsantis, įdomiai ir mielai bendraujantis pašnekovas, gyvenimo credo atskleidęs viena savo eilėraščio eilute: „Visas dienas gyvent visa širdim…“. Jubiliejaus išvakarėse apie visas visa širdimi gyventas dienas su P. Nagiu kalbėjosi Jolanta MATUZAITĖ.

Pilną interviu „Visas dienas gyvent visa širdim…” rasite užsienio lietuvių dienraščio Draugas” šeštadieninio priedo, 6-7 psl.