Asmenybės – Puslapis 74

Visuomenininko, spaustuvininko, Vietinės rinktinės savanorio Prano Nagio 90-mečiui

Sausio 28-ąją sukanka 90 metų, kai Vyžuonų valsčiuje gimė žymus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas Pranas Nagys. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Jis išpasakojo atsiminimuose, tėvynės ilgesį išliejo eilėraščiuose, garbios savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija. Ligšiol P. Nagys dalyvauja Vietinės rinktinės Vilniaus skyriaus veikloje. Metų našta Jo, regis, nė kiek neslegia: tai žvalus, besišypsantis, įdomiai ir mielai bendraujantis pašnekovas, gyvenimo credo atskleidęs viena savo eilėraščio eilute: „Visas dienas gyvent visa širdim…“. Jubiliejaus išvakarėse apie visas visa širdimi gyventas dienas su P. Nagiu kalbėjosi Jolanta MATUZAITĖ.

Pilną interviu „Visas dienas gyvent visa širdim…” rasite užsienio lietuvių dienraščio „Draugas” šeštadieninio priedo, 6-7 psl.

„Tomo Venclovos bibliografija – solidus kūrybos lobynas“

Pirmosiomis sausio dienomis pasirodė Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus parengtas poeto, vertėjo, literatūrologo, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Tomo Venclovos bibliografijos sąvadas Tomas Venclova : bibliografijos rodyklė (1956-2011). Jame surinktas gausus autoriaus darbų grožinės kūrybos, publicistikos, eseistikos, literatūros kritikos darbų lobynas.

Kviečiame Jus žiūrėti PenkiTV parengtą reportažą apie šį leidinį!

Nado Rastenio palikimas

Nadas Rastenis Sausio viduryje minime vieno pirmųjų lietuvių poezijos vertėjų į anglų kalbą, Nado Rastenio (1891-1980), gimimo dieną. 1911 m. emigravęs į JAV, N. Rastenis dirbo medvilnės audykloje, tarnavo JAV kariuomenėje, kol, 1924 metais baigęs teisės studijas Bostono universitete ir persikėlęs į Baltimorę, tapo advokatu.

Nadas Rastenis buvo aktyvus lietuvių visuomeninio gyvenimo dalyvis, vaidino ir dainavo Miko Petrausko operetėse. Nuo 1917 m. skelbė eilėraščius lietuvių spaudoje, 1922 metais ėmė eiliuoti anglų kalba. Laikinai redagavo Sandarą ir Dirvą.

Nadas Rastenis išgarsėjo išleidęs savo eilėraščių rinkinį „Trijų rožių šventė“, kurį pats ir iliustravo. Tačiau vienas svarbiausių jo indėlių – tokių kūrinių, kaip Kristijono Donelaičio Metai (1967 m.) ir Antano Baranausko Anykščių šilelis (1956 m.) vertimai į anglų kalba.

Tai kaip gi skamba lietuvių klasika angliškai?

The climbing sun again was wakening the world

And laughing at the wreck of frigid winter’s trade.

The icy season’s grip was thouroughly undone,

And heaps of high-piled snow had dwindled down to naught.

[The seasons, by Kristijonas Donelaitis]

Lietuvis – mokslinės fantastikos klasikas

1931 m. sausio 9 dieną Karaliaučiuje gimė žymiausias visų laikų lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas – Algirdas Jonas Budrys (m. 2008 06 09). Tėvas, 1923 metų Klaipėdos karinio sukilimo vadas, Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje Jonas Budrys, 1936 metai buvo išsiųstas diplomatiniam darbui į Jungtines Amerikos Valstijas, kartu su juo išvyko ir šeima.

Algirdas Jonas Budrys JAV baigė Majamio universitetą, vėliau Kolumbijos universitetą Niujorke. Nuo 1952 m. dirbo leidyklų „Gnome Press“ ir „Galaxy Science Fiction“ redaktoriumi ir vadybininku. Nuo 1993 m. leido žurnalą „Tomorrow Magazine of Speculative Fiction“.

Toliau skaityti „Lietuvis – mokslinės fantastikos klasikas”

Poetiškasis Aloyzas Baronas

Šiandien pristatysime vieną produktyviausių romanų, novelių, eilėraščių knygų autorių išeivijoje – Aloyzą Baroną. 1917 gruodžio 12 dieną gimęs Biržų rajone, Vabalninke, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, čia studijavo Frankfurto prie Maino universitete. 1949 m. atvyko į JAV, dirbo fabrikuose. Rašytojas Aloyzas Baronas su savo nemažu kūrybos bagažu – dvidešimt šešiomis knygomis – priklauso išeiviškąjam mūsų literatūros sparnui, nes būtent ten prasidėjo kūrybinis jo kelias. A. Baronas yra parašęs trylika romanų, penkis novelių rinkinius, humoristinių eilėraščių, knygų vaikams, dvi monografijas. Nuo 1955 metų prisidėjo prie laikraščio „Draugas“ redakcijos. Toliau skaityti „Poetiškasis Aloyzas Baronas”

Lietuviškasis „Grafas Montekristas“ – Zigmantas Mineika

Paskutiniame žurnalo „Lithuanian Heritage“ numeryje (2012, Nr. 5, p. 12-16) pasirodė graikų-lenkų istoriko, scenaristo Miltiades Varvounis (gim. 1980 m. Atėnuose) straipsnis apie inžinierių Zigmantą Mineiką (Zygmunt Mineyko).

Z. Mineika gimė 1840 metais Ašmenos apskrityje, gimnaziją baigė Vilniuje, tėvų buvo auklėjamas lietuviško patriotizmo dvasia. Jis studijavo karo inžinerijos mokykloje Sankt Peterburge, kur 1859 metais įsijungė į besirengiančių sukilti patriotų gretas. Sužinojęs apie tai, kad carinė ochranka susekė būsimojo sukilimo rengėjus, Z. Mineika sugebėjo pabėgti į užsienį, kur Genujoje 1861-1862 metais lankė būsimojo sukilimo karininkų mokyklą. Prasidėjus 1863 metų sukilimui, atvyko į buvusią LDK teritoriją ir buvo paskirtas Ašmenos apskrities komendantu ir vadovavo keliasdešimties sukilėlių būriui. Vietinių rusų ir baltarusių caro valdžios rėmėjų suimtas, buvo perduotas rusų karinei vadovybei, kalintas Ašmenoje ir Vilniuje. Iš pradžių, kaip ir kiti sukilimo vadai, rusų ypatingojo karo lauko teismo buvo nuteistas mirti pakariant, tačiau netrukus mirties bausmė buvo pakeista 12 metų katorgos Sibire. 1864 metais varomas etapu į Tobolską, sugebėjo pabėgti (persirengęs mirusio nelaimės draugo rūbais ir pasiėmęs jo dokumentus), kurį laiką gyveno Tomske, paskui pabėgo į Prancūziją. Toliau skaityti „Lietuviškasis „Grafas Montekristas“ – Zigmantas Mineika”