Kovas daugelyje pasaulio šalių minimas kaip Moterų istorijos mėnuo. Šiemet planavome pristatyti moteris rašytojas, prie kurių darbų bei įdomių biografijų nuveda Alexandre’o Dumas, tėvo (1802–1870), autografo mįslė. Jis pasirašė savo knygoje „Fechtavimo mokytojas“ („Le maitre d’armes“, Paris, 1840–1841), dabar saugomoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Deja, suplanuotą parodą ir paskaitą teko atšaukti dėl pandemijos.
Toliau skaityti „Kovas – moterų istorijos mėnuo”Kategorija: Be kategorijos
Nacionalinė biblioteka atšaukia renginius, laikinai neteiks dalies paslaugų
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais nurodymais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nuo kovo 13 dienos atšaukia visus renginius savo patalpose ir laikinai stabdo lankytojų aptarnavimą bei dalies paslaugų teikimą. Nacionalinė biblioteka lankytojams bus uždaryta iki kovo 27 dienos.
„Mes atidžiai stebime šią itin sudėtingą situaciją, laikydamiesi tiek Vyriausybės, tiek Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimų ir rekomendacijų. Pagal paskutinę oficialią informaciją – Nacionalinė biblioteka teiks nuotolines paslaugas elektroniniu būdu, tačiau visi renginiai irfizinių paslaugų teikimas laikinai yra stabdomas iki kovo 27 d., – komentavo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Kasdienėje savo veikloje biblioteka laikosi visų saugumo rekomendacijų – tą patį daryti norėtume paraginti ir visuomenę.
Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) dalyviai kūrė komiksus
Šį mėnesį pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, viešės Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) Filologijos sekcijos dalyviai. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė jiems buvo suformulavusi tokią užduotį:
Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką sukurkite komiksą. Komiksai gali remtis jau sukurtais literatūros kūriniais (pasakomis, romanais, eilėraščiais ir kt.) ar literatūriniais įvykiais. Pvz., besiremdami literatūros kūriniu ar kultūriniu įvykiu sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę, modernią aplinką, remsitės kelių kūrinių elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.
Komiksas turėtų būti nedidelis 4-6pav., A4 formato lape, tačiau, jeigu kuriama istorija ilga, galima kurti tęsinį kituose lapuose. Komiksą pateikti kartu su kitų užduočių atsakymais arba pridėti prie laiško Jūsų pasirinktu word.doc, jpeg formatu. Improvizuokite, fantazuokite, jaukitės laisvai, kiekvienas gali sukurti komiksą.
Kelis gautus komiksus paskelbsime Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus „Facebook“ paskyroje >>
Lituanistikos skyriaus darbuotoją Silviją Stankevičiūtę pakalbino LNK „Žinios“
Nelaimių, tiesogiai susijusių su klimato kaita, ateityje tik daugės, todėl negalime likti abejingi šiuo metu Australijoje vykstantiems gaisrams. Didžiuojamės Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotoja Silvija Stankevičiūte, auka prisidėjusia prie paramos nuo gaisrų nukentėjusiems. Silviją pakalbino LNK laida „Žinios“ (žiūrėkite nuo 11:19 min.): https://lnk.lt/video/ziurek-zinios-490/83364
Siuvimo sistema „Danutė“, sukurta Buenos Aires mieste
Pastebėjo Deimantė Žukauskienė
Buenos Aires mieste profesorė Danutė Šumilaitė-Gilvydienė 1953 m. išrado lengvą ir modernišką moterų rūbų sukirpimo ir pasiuvimo sistemą pavadintą grynai lietuviškų savo vardu „Danutė“. Šios naujos sistemos yra parašyta knyga ir Argentinos Švietimo ministerijoje patvirtinta, sutelktos teisės mokinti mokines ir išduoti diplomus „Danutės“ vardu.
Danutė Gilvydienė savo namuose turi įsteigusi Modisčių institutą, kurį lanko nemažas skaičius mokinių. Mokinėms pabaigus kursą pati Direktora D. Gilvydienė išduoda diplomą, kuris suteikia teisės naujoms profesorėms atidaryti savo akademijas ir mokinti mokines. Nemažai yra baigusių ir lietuvaičių šį minėtą kursą ir gavusių tam tikslui diplomus pagal Argentinos veikiančius įstatymus.
Lietuviai Argentinoje : 1918-1968 Lietuvos laisvės kovos metai / [paruošė ir redagavo Jonas Papečkys]. – Rosario : Rosario lietuvių bendruomenės leidinys, 1968. P. 151
Argentinos lietuvių laikraštis „Laikas“: stovėti Dievo ir Tėvynės sargyboje
Parengė Deimantė Žukauskienė
Pirmąją lietuvių spaustuvę Argentinoje 1913 m. atidarė Juozas Pauga. Savo spaustuvėje jis išspausdino lietuvių liaudies dainyną, paties parengtą „Lietuvos istoriją“ (Historia antiqua de los Lithuanos), lietuvių bei ispanų kalbos žodynų ir vadovėlių.
Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys Argentinoje pasirodė 1917 m. Tai buvo lietuvių emigrantų reikalams skirtas laikraštis „Žvaigždutė“, kurį redagavo Jonas Padvalskis. Vėliau pasirodė ir kitų leidinių: mėnesinis laikraštis „Argentinos lietuvių balsas“ (iki 1930 m. „Balsas“), leistas 1927–2001 m., savaitraštis „Argentinos naujienos“ (nuo 1930 m. „Pietų Amerikos naujienos“), leistas 1929–1931 m., „Darbininkų tiesa“, 1929–1938 m. ir kt.
Apie XX a. 4-tą dešimtmetį lietuvių organizacijos pradėjo leisti ir daugiau periodinių leidinių, kuriuose išryškėjo leidėjų pažiūros bei įsitikinimai. Argentinos lietuvių spauda siekė prisidėti prie lietuvių bendruomenės Argentinoje formavimosi ir tautinio identiteto išsaugojimo bei puoselėjimo.
