Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui – 30

ltscSvarbiausias ir turtingiausias užsienio lietuvių spaudos paveldo saugotojas – Lituanistikos tyrimo ir studijų centras – šiemet švenčia 30-ąsias savo veiklos metines. Daugiau kaip dvidešimčia gražaus bendradarbiavimo metų drauge galime džiaugtis ir mes, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus darbuotojai.

Jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais žymiausius lituanistinės spaudos rinkinius sukaupęs Lituanistikos tyrimo ir studijų centras buvo viena pirmųjų ir svarbiausių užsienio lietuvių organizacijų, padėjusių pildyti tuomet negausų išeivijos spaudinių rinkinį Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. Tuomet profesoriaus Jono Račkausko vadovaujamo centro Čikagoje bendradarbiai ir talkininkai parengė ir išlydėjo į Lietuvą šimtus tonų sveriančias knygų siuntas. Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui esame dėkingi už visapusišką paramą „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijos 1945-2000“ rengimui ir leidybai, už dovanas – Lituanikos spaudinių fondą turtinančias centro išleistas knygas, už galimybę naudotis pilniausiu Lietuvoje išeivijos spaudos rinkiniu ir už gražų, pasiaukojamą darbą saugant istorinės lemties nuo tėvynės atskirtos mūsų spaudos lobyną.

Gražių darbų ir ilgiausių metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovams ir bendradarbiams!

Prof. dr. Jonas Račkauskas su svečiais iš Lietuvos. Iš kairės: prof. dr. J. Račkauskas, prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas
Prof. dr. Jonas Račkauskas su svečiais iš Lietuvos. Iš kairės: prof. dr. J. Račkauskas,
prof. J. Skirius, S. Vėlavičienė ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos
patarėjas istorijos klausimais dr. Rimantas Morkvėnas

 

Leonardo Vinci ir jo lituaninė opera „Gismondo re di Polonia“

Leonardo VinciBaroko laikų kompozitorius Leonardo Vinci gimė Italijoje apie 1690 m. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro komiškos operos. Šalia to jis sukūrė ir keletą oratorijų, kantatų. Paprastai jo operos sudarytos iš daugybės arijų. Tuo pasižymi ir jo opera Gismondo re di Polonia (1727 m.), kuriai libretą parašė Francesco Briani (pagal šio autoriaus libretą ir Antonio Lotti muziką pirmoji šios operos versija buvo pastatyta Venecijoje 1708 m.).

Operos veiksmas vyksta Varšuvoje ir jos apylinkėse. Operos herojus karalius Gismondo yra ryžtingas pacifistas. Leonardo Vinci operoms monografiją paskyręs Kurt S. Markstrom daro išvadą, kad libreto autorius F. Briani Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520-1572) konfliktą su įtakinga Radvilų šeima sujungė į vieną su karaliaus senelio Jogailos ir jo pusbrolio Vytauto Didžiojo konfliktu. K. S. Markstromo knygoje The operas of Leonardo Vinci, Napoletano, (Hillsdale, NY, 2007) Karaliaus Gismondo charakterio bruožai panašūs į įvairius keleto istorinių asmenybių (Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos, karaliaus Žygimanto I Senojo ir jo sūnaus, karaliaus Žygimanto II Augusto) bruožus.

Operoje atsispindi ir nesutarimai tarp Jogailos ir jo brolio Švitrigailos. Čia pakeisti pagrindinių istorinių veikėjų vardai: Jogaila tampa Gismondo. Kalbant istorine kalba, Žygimantas (Gismondo) figūruoja Lietuvoje kaip Jogailos atstovas. Be to, vardas Žygimantas yra labiausiai pasitaikantis tarp žinomiausių feodalinio laikotarpio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių. Operoje Vytautas arba Švitrigaila tampa Primislao. Šį vardą – galbūt italams – lengviau ištarti.

 Jonas Rimka

Kilmingųjų santuokos metinės

1386 metų vasario 18 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, pakrikštytas Vladislovo vardu, būdamas 39 metų amžiaus vedė 12-metę Lenkijos karalienę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Tai buvo numatyta 1385 metais sudarytoje Krėvos unijoje. Politinė santuoka netruko ilgai – 1399 m. Jadvyga pagimdė dukterį Elžbietą Bonifaciją, tačiau po mėnesio ir ji, ir kūdikis mirė. Abi buvo palaidotos Vavelio katedroje. Jadvygos mirtis sumenkino Jogailos kaip Lenkijos karaliaus įtaką, tačiau jis liko soste dar 35-erius metus, iki mirties. Ši santuoka amžiams pakeitė Lietuvos istoriją.

Jogaila Jadvyga

Toliau skaityti „Kilmingųjų santuokos metinės”

Sveikiname su Vasario 16-ąja!

musulietuva_galutinis

„Ne vieną tautos šventę turėjome, bet linksmiausia ir brangiausia buvo ji – Vasario 16-oji. Vasario 16-oji buvo savo tautinėmis savybėmis pasididžiavimo, laisvės išsikovojimo, džiaugsmo ir ateities darbams pasiryžimo šventė. Vasario 16-osios šventė švies mums amžiais. Ji bus gyva, kol bus gyva lietuvių tauta.“

1948 m. vasario 16 d. Augsburgo DP stovyklos lietuvių savaitraštyje rašė prelatas Mykolas Krupavičius. Teišsipildo jo žodžiai.

In memoriam. Antanas Lipskis (1917-2013)

Antanas Lipskis2013 m. sausio 22 d. JAV lietuvių bendruomenė neteko poeto, dailininko, gydytojo Antano Lipskio.

Antanas Lipskis gimė 1917 m. kovo 24 d. Čekų kaime, netoli Viekšnių. Iki 1940 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1940 m. rudenį pradėjo studijuoti mediciną Kaune, po ketverių metų išvyko į Vokietiją ir medicinos studijas tęsė Heidelberge, Ruprecht-Karls universitete. 1947 m. čia įgijo medicinos daktaro laipsnį iš patologijos mokslų. 1949 m. persikėlė į JAV, vertėsi privačia medicinos praktika. 1983 m. išėjęs į pensiją atsidėjo kūrybai. Menininkas yra sukūręs per tūkstantį tapybos darbų ir keliolika skulptūrų. A. Lipskis dalyvavo kolektyvinėse parodose, dažniausiai su lietuvių dailininkais, rengė personalines savo darbų parodas, išleido 5 poezijos knygas: „Kai saulė liepė“ (1989 m.), „Rausvo dagio žiedas“ (1998 m.), „Žvilgsniai“ (1999 m.), „Eilės iš memuarų“ (2001 m.) ir „Mėlynoji delčia“ (2005 m.). 2006 m. Čikagoje A. Lipskiui įteikta JAV Lietuvių rašytojų draugijos literatūrinė premija.

Atsisveikinimui – trumpas A. Lipskio žodis ir pluoštelis eilėraščių leidinio „Bičiulystė” literatūriniame puslapyje.