Lituanistikos skyriaus tyrėjos dalyvavo tarptautinėse konferencijose

Konferencijų akimirkos

2021 m. rugsėjo 15 d. šeštą kartą surengta bibliotekininkus, muziejininkus, archyvarus ir tyrėjus vienijančios nevyriausybinės organizacijos „Baltic Heritage Network“ („BaltHerNet“) konferencija. Dvi dienas virtualioje erdvėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė dalyviai iš Šiaurės Amerikos, Australijos ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Konferencijoje pranešimą perskaitė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Šiųmetinės konferencijos tema buvo laisva. Tiesa, atsižvelgiant į neeilinius, karantino paženklintus pastaruosius dvejus metus, renginio dalyviai buvo kviečiami pranešimus parengti ir pandemijos tema: pavyzdžiui, pasvarstyti, kaip apribojimai pakeitė bibliotekų, muziejų ir archyvų veiklą užsienyje, ar esami skaitmeniniai ir internetiniai ištekliai padėjo tvarkytis su nauja padėtimi, o gal buvo sukurti nauji skaitmeniniai ir internetiniai sprendimai. Ar pasikeitė renginių auditorija? Pagaliau – ar pandemija paveikė diasporos bendruomenių gyvenimą ir veiklą? Lietuvos nacionalinės bibliotekos darbuotoja skaitė pranešimą apie 2017–2019 metais bibliotekos kartu su „Europeana“ ir dar penkiais partneriais įgyvendintą migracijos kolekcijos sukūrimo projektą.

Toliau skaityti „Lituanistikos skyriaus tyrėjos dalyvavo tarptautinėse konferencijose”

1950 m. rugsėjo 20 d. gimė Jolita Skablauskaitė

Tekstą atrinko Deimantė Žukauskienė

Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2020]

Plaukiojimas rudenį

[apsakymas iš knygos „Liūnsargių moteris“ ]

Buvo geltonas, labai šiltas rudens vakaras, tokio šilto rudens žmonės dar neregėjo… Medžių lapai žioravo jau geltoni, o dosni, nesiliaujanti šiluma liejosi ir liejosi iš dangaus. Geltona saulė kabėjo virš laukų. Žmonės vežė buroklapius, rinko daržoves, o Sabina plaukė, lėtai sruvo su vandeniu, kuris buvo tirštas ir geltonas lyg saulėgrąžų aliejus, pro šalį slinko pievos, vienišos sodybos, susilenkę žmonės, mūkiančios karvės. Upė buvo siaura — tiesiog vargana upeliūkštė. Jos pakrantėse neaugo nei švendrės, nei jokie krūmokšniai. Nuo saulės į visas puses sklido auksiniai ratilai. Žmonės nekreipė jokio dėmesio į Sabiną, vienas pasiraitojęs kelnes vyriškis braidė palei krantą, prie pat vyšninio burokėlių lauko, jis net nepažvelgė į ją, tarsi būtų ne žmogus, o koks nors medžio kamienas besisupantis ant bangų. Saulė jau grimzdo žemyn, o Sabina norėjo plaukti ir plaukti šita upeliūkšte šiltą rudens vakarą laukais, sakytum tiesiai į dangų. Karta su ja plaukė ir geltoni medžių lapai, kuriuos vėjas buvo atnešęs iš tolimų sodybų.

Kai saulė dingo, ji išlipo iš vandens. Vilkėjo ne maudymosi kostiumėliu, o trumpute berankove suknele. Taip jos neišgręžusi, visa šlaputėlė nuėjo laukais. Keista. Buvo šilta sakytum vasaros vidurdienį.

[…]

Visą apsakymą rasite: http://www.tekstai.lt/tekstai/335-skablauskaite-jolita/6390-jolita-skablauskaite-plaukiojimas-rudeni-1993-86653424

Nacionalinė biblioteka kviečia Lietuvos moksleivius dalyvauti kūrybinio rašymo kursuose

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka antrą kartą organizuoja nemokamus profesionalų vedamus kūrybinio rašymo mokymus 9–11 klasių moksleiviams. Šiais metais kursai vyks nuotoliniu būdu. Kursus sudarys 4 grupiniai užsiėmimai su rašytojais bei keli individualūs susitikimai. Mokymus ves knygų paaugliams autorė Ilona Ežerinytė, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, poetas, literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus.    

Kviečiame moksleivius, kurie domisi literatūra, skaito ir užsiima kūryba – kuria eilėraščius, trumpus apsakymus ar tiesiog rašo dienoraštį, – užsiregistruoti į Nacionalinės bibliotekos nuotolinius kūrybinio rašymo kursus. Anketą prašytume užpildyti iki rugsėjo 27 d., ją rasite čia: https://bit.ly/2V3ZUy0. Apie tikslias užsiėmimų datas bus informuoti atrinkti kandidatai. Užsiėmimai vyks po pamokų, moksleiviams patogiu laiku.

Kilus klausimams, rašykite edukacijos@lnb.lt. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. 

Kvietimas vaizdo įrašo formatu dalyvauti 2021 m. nuotoliniuose kūrybinio rašymo kursuose skelbiamas čia: https://bit.ly/3yXVwhZ.   

Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka kviečia Lietuvos moksleivius dalyvauti kūrybinio rašymo kursuose”

Fotografija kaip metafora: „rakauskiškas“ kelias

Romualdas Rakauskas. Autostrada. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LIMIS)

Rugsėjo 15-osios vakarą pranešta apie fotomenininko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Rakausko išėjimą. Kūrėjas mirė eidamas 81-uosius metus.

Rakausko kūrybinis kelias glaudžiai susijęs su kultūrine, literatūrine spauda. Jaunystėje jis dirbo fotokorespondentu savaitraštyje „Literatūra ir menas“. 1967 m. persikėlė į Kauną, pradėjo vadovauti „Nemuno“ iliustracijų skyriui. „Nemune“ dirbo ilgus dešimtmečius.

„Jo buvimas šalia literatūros žmonių, kuriančių metaforas ir pasakojimus, stipriai paveikė ir jo paties kūrybą. Būtent tada jis suvokė, kad ir fotografija gali eiti šiuo keliu, turėdama literatūrai būdingų išraiškos priemonių. Juk Rakausko tikslas buvo kurti ne reportažą, dokumentiką, bet meną. Šitaip jis ir atrado tą savo kelią, kurį šiandien galime vadinti „rakauskišku“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.

Daugiau minčių apie Rakauską ir jo kūrybą >>

Lietuviški pėdsakai „BaltHerNet“ naujienlaiškyje ir konferencijoje

Šįvakar prasidės jau šeštoji NVO „Baltic Heritage Network“ (BaltHerNet) konferencija (šį kartą – virtuali). Baltijos šalių diasporos paveldu besirūpinančios organizacijos veiklose nuo pat pradžių, jau keliolika metų, aktyviai dalyvauja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Šeštojoje konferencijoje  pranešimą  perskaitys Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėja Dalia Cidzikaitė (jos pranešimas vadinasi „The international project “Migration in Art and Science”: Creating a Lithuanian segment of a new thematic collection in Europeana“). Jeigu susidomėjote, daugiau informacijos apie renginį rasite BaltHerNet svetainėje: https://www.balther.net/

O kol kas kviečiame užmesti akį į naują anglų kalba einančio BaltHerNet naujienlaiškio numerį. Jame laukia naujienos, kurios aktualios lietuvių diasporos tyrėjams ir tiesiog besidomintiems kultūriniu gyvenimu: leidinyje glaustai papasakojama apie dvi naujas knygas – Juozo Skiriaus „Garbės generalinis konsulas Vytautas Čekanauskas: Atstovavimas Lietuvai JAV Vakarų pakrantėje“ (beje, J. Skirius neseniai papildė Lituanistikos skyriaus darbuotojų gretas) ir Reginos Gytės Narušienės „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“, dvi parodas – Lietuvos ir Kanados diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečiui paminėti skirtą „Sharing Our Stories“ („Dalijamės savo istorijomis“) Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje ir „Vardan laisvos Lietuvos. JAV lietuvių paramos Lietuvai tradicija“ Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, režisieriaus Jurgio Matulevičiaus debiutinį ilgametražį filmą „Izaokas“, tradicinius Vytauto Didžiojo universiteto vasaros kursus užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams , jau paminėtos advokatės  Narušienės archyvo perdavimą Nacionalinei bibliotekai… Šį ir senesnius naujienlaiškio numerius  rasite štai čia: https://www.balther.net/balthernet/balthernet-newsletters/

Silviją Vėlavičienę prisimenant

Jolanta Budriūnienė

Silvija Vėlavičienė prie darbo stalo

Šiandien jau dešimt metų, kai išėjo ilgametė Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos, vėliau Lituanikos skyriaus vadovė Silvija Vėlavičienė. Žmogus, šioje bibliotekoje sudėjęs stiprius vertybinius lituanistikos veiklų pagrindus, kuriais ir šiandien yra patikima ir drąsu remtis.
Nuo pat Atgimimo pradžios ji siekė atkurti ir sutvirtinti jungtis su Pirmosios Lietuvos respublikos kultūriniais pasiekimais, įgarsinti sovietmečiu nutildytas istorijas, nebyliai išgyventas patirtis, iš „specialiųjų saugojimo sąlygų“ išvaduoti įkalintas knygas, suteikti joms naują pažinimo impulsą.
Kai kalbame apie Silviją, neabejotinai prisimename jos atliktą didžiulį darbą lietuvių diasporos spaudos baruose ‒ grąžinimo į Lietuvą, tvarkymo, sisteminimo, sklaidos. Silvijai ši spauda buvo toli gražu ne tik trūkstamų leidinių surinkimas. Kur kas daugiau… Ji visuomet pabrėždavo, kad tai buvo ištiso į mūsų šalies visuomenės kultūrinę sąmonę kažkada nepatekusio kultūros lauko reiškinio grąžinimas. O tuo metu, XX ir XXI amžių sandūroje, lietuvių išeivijoje Nacionalinės bibliotekos vardas buvo neatsiejamas nuo Silvijos Vėlavičienės… Dar ir šiandien turime bibliotekos bičiulių, kažkada pažintį su biblioteka pradėjusių nuo pažinties su Silvija. O ir vėliau užsimezgę kontaktai su užsienio lietuviais buvo paremti gerąja aura, kurią skleisdavo Silvijos pozityvumas, supratimas svarbos tų darbų, kurie turėjo būti atlikti laiku, kad būtų bent kiek pasivytas kažkada prarastas laikas…

Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011

Regis, visa to laiko istorija atsiskleidžia ir vartant prieš dešimtmetį Nacionalinės bibliotekos išleistą Silvijos Vėlavičienės knygą „Draustosios spaudos pėdsakais“. Ji mėgo sakyti, kad reikia surasti laiko ir užrašyti tai, kas reikšmingo kultūros lauke įvyksta, užfiksuoti, nes visa yra svarbi patirtis ateičiai. Ir paliudijo tai pati, knygoje įamžinusi reikšmingą su Lietuvos nepriklausomybe prasidėjusį virsmą, o savo darbais užpildžiusi ištisą Nacionalinės bibliotekos istorijos puslapį…