Algirdas Julius Greimas, „Šis tas apie Paryžių“

Paryžius – tai mitas, jo nėra. Kai gyveni toli nuo jo, labai jo ilgiesi, žadi sau jį geriau pažinti, išmokti jį mylėti. Kai apsigyveni – jis dingsta kasdieniškume: imi gyventi žmogus ne Paryžiuje, o Prienuose: savo kvartale, savo namų bloke, savo gatvėje.

Paryžius turi didelį istorinį kapitalą: tai Meno, Mados, Laisvės, Barikadų sostinė. Bet kaip darganoje ir lietuje, kaip dienų ir gatvių pilkumoje atpažinti visas tas didžiąsias raides?

Elinos Sazonovos nuotr. Pexels

Algirdas Julius Greimas, „Šis tas apie Paryžių“, skiltyje „Laiškai iš Paryžiaus“, Dirva, Nr. 6, 1963 m. sausio 16 d., p. 3.

Visą tekstą ir daugiau A. J. Greimo publikacijų galite skaityti semiotika.lt: http://www.semiotika.lt/file/repository/066_1963_Sis_tas_apie_Paryziu.pdf

Ištrauką atrinko Silvija Stankevičiūtė.

Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai

Sausio 6–17 d. Lemtingas 1991 metų sausis: Juozo Kazlausko fotografijų paroda Laisvės gynėjų dienai atminti

Laisvės gynėjų dienai paminėti eksponuojama 30 reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų, atrinktų iš gausaus fotografo palikimo. Parodos fotografijos atspindi pačius tragiškiausius istorijos įvykius, perteikia tų dienų visuomenės kovos ir pasipriešinimo okupacijai dvasią. Tai Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos komiteto pastato užėmimas, barikadų statymas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, agresijos aukų laidotuvės. Dalis šių J. Kazlausko fotografijų jau 1991 m. sausį pateko į užsienio spaudą, vėliau buvo publikuotos įvairiuose fotografijų albumuose. Nemaža dalis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą, maloniai leidus ir atrinkus J. Kazlausko kūrybinio archyvo ir palikimo tvarkytojai žmonai Daliai Kazlauskienei. Plačiau apie parodą >>

Parodą rengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius


Sausio 7 d. 17.30 val. Prof. habil. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“

Prof. G. Michelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Paskaitą apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus skaitys italų kalbininkas prof. habil.dr. G. Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą, puikiai kalbantis lietuviškai ir savo pavyzdžiu įrodantis, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.

Profesorius yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys akademikas, 1970–1974 m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.

1978–1987 m. G. Michelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.

Kalbininkas tiria senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos problemas. Daugiau informacijos >>

Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai”

Algirdas Julius Greimas: „Semiotika kaip pasaulio matymo galimybė“

Greimas1-semiotika.lt_-e1330245577648Šiemet kovo 9 d. sukanka 98 metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas.

Profesorius Greimas semiotiką laikė ne vien rafinuota moksline disciplina, bet apskritai pasaulio matymo galimybe ar net gyvenimo būdu. Tiesa, pakankamai negailestingu gyvenimo būdu, kuris neleidžia pernelyg įsijausti, nuolatos nustato distanciją, leidžia įsisąmoninti požiūrio tašką ar net teikia keletos požiūrio taškų pasirinkimo galimybę. Šis reflektyvumas gali būti priimtinas arba ne, tačiau kultūroje jis turi egzistuoti kaip racionalus polius, kaip priešprieša sentimentaliam nuoširdumui, impresionizmui (ypač pasitinkint savimi), gebėjimui naiviai užsimiršti ir pan.

 Saulius Žukas. Ne vien apie netektį. Metmenys, 1993 kn. 64 p. 176-181.

Daugiau >> http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=205709&biRecordId=37208