Studija „Žydai buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo 1772 m.“

heb31386.0001.001Polin: Studies in Polish Jewry, Volume 25: Jews in the former Grand Duchy of Lithuania since 1772.

500 puslapių knygoje „Žydai buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo 1772 m.“ apžvelgiama žydų bendruomenės raida ir jos padėtis nuo pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.  Studijos problematika labai plati: šiuolaikinė žydų bendruomenės padėtis Lietuvoje, žydai ir pasipriešinimas nacistams II pasaulinio karo metais, atisemitizmo klausimas Lietuvos Respublikoje, ekonominiai santykiai, Rytų Europos žydų koncepcija, religinė konversija, įvairūs žydų religiniai judėjimai, lietuviškas antisemitizmas, tradicinė, liaudies kultūra, maldos namai, politinės kryptys ir politiniai judėjimai, II pasaulinio karas, Holokaustas, žydų nacionalinių simbolių vieta Lietuvoje. Dar viena šio leidinio dalis – knygų recenzijos: apžvelgiama lietuviakalbės žydiškos periodikos evoliucija. VDU universiteto profesorius Š.Liekis, kartu su JAV universiteto profesoriais Antony Polonsky’iu ir ChaeRan Freeze, yra šio prestižinio žydų tematikai skirto akademinio žurnalo „Polin“ bendraautorius.

Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje

Davoliute2014 metų balandžio 9 dieną, trečiadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) 7a. posėdžių salėje vyks dr. Violetos Davoliūtės knygos „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ (Routledge, 2013) pristatymas. Pokalbyje apie neseniai pasirodžiusią knygą dalyvaus knygos autorė, kultūros istorikė dr. V. Davoliūtė, istorikas dr. Tomas Balkelis, vertėjas, žurnalistas Jonas Ohman, filosofė ir politikė dr. Nerija Putinaitė bei LNB tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Pristatymą rengia LNB Lituanikos skyrius.

Apie knygą

Pristatydamas V. Davoliūtės knygą istorikas Tomas Vaiseta pastebi, jog sovietinė okupacija Lietuvai reiškė ne tik politinės laisvės netekimą, bet ir drastiškas socialines permainas, kai iš kolektyvizuojamų ir niokojamų kaimų jaunoji karta mokytis ir siekti geresnio gyvenimo traukė į ištuštėjusius miestus. Pasak V. Davoliūtės, „jei Anglijoje urbanizacija vyko 400 metų – nuo XVI iki XX amžiaus, tai Lietuvoje toks lūžis įvyko per vienos kartos gyvenimą.“

Knygos „Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ akiratyje – trečiajame XX a. dešimtmetyje gimusi, vėliau lietuvišku kultūriniu elitu tapusi karta. „Išskiriu tą kartą, nes jų gyvenimai sujungė kelias istorines santvarkas, visas su jomis susijusias socialines pervartas, skirtingas ideologijas, – sako V. Davoliūtė. ­­– Gimę ir brendę nepriklausomoje Lietuvoje, jie pirmieji pasinaudojo po karo atsivėrusiomis socialinio mobilumo galimybėmis – baigė sovietines aukštąsias mokyklas, gavo gerus darbus, užpildė po karo miestuose atsivėrusį socialinį vakuumą ir ilgainiui patys tapo naujos ideologijos ir visuomenės kūrėjais. Jie tiesiog įkūnija istorinį lūžį.“

V. Davoliūtė sovietinės Lietuvos statytojus ir griovėjus pristato naudodamasi itin įvairiais šaltiniais: atsiminimais, dienoraščiais ir laiškais, oficialiomis kalbomis, laikraščių ir dokumentų ištraukomis, grožiniais bei meno kūriniais, taip pat – pokalbiais su šios kartos atstovais.

Apie autorę

Dr. Violeta Davoliūtė Toronto universitete yra apgynusi disertaciją apie Antrojo pasaulinio karo trauminės atminties sklaidą Europoje, paskelbusi dešimtis straipsnių bei studijų apie Rytų Europos atmintį, traumas ir tapatybės paieškas. 2013 m. su dr. Tomu Balkeliu ji išleido knygą „Maps of Memory: Trauma, Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States“ (Vilnius, 2012). Šiuo metu ji dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur vykdo tyrimą apie XX a. Lietuvos gyventojų priverstines dislokacijas.