Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Suaugusiųjų kategorija.PASTABA: Šią anotaciją mama parašė savo 8 mėnesių dukros Amėjos vardu.
Anotacijos autorių knygų lentyna
Linksma eiliuota knygutės anotacija
Gimiau aš nuostabiu laiku, Kartu su Vilniumi gimtadienį švenčiu. Save aš Lietuvai padovanosiu, Kad ji mane visad globotų. Jau pirmą dovaną turiu – Vaikišką knygelę ,,Kapt Kapt Kapt“ vardu. Kartu kuprinė ir skaitymo vadas, Pirmasis knygų startas į skaitymo šalį mane jau veda. Knygelė spalvota, knygelė ryški, Pirmaisiais dantukais net kandžiot gali. Kiekvienas knygos lapelis skirtingų spalvų, Kiekvienas lapelis su daug, daug lašų. Verčiant pirmą knygos lapą, Jau matau, kaip lašai laša. Kapt, kapt, kapt ant voverės, Kapt, kapt, kapt ant geltonos gėlės. Skaitant apie krentantį lašelį, Barbenu aš piršteliais. O jei pirštai nesušlapo – Vėl kartoju nuo pirmo lapo.
Anotuojama knyga:Indrė Zalieckienė, Kapt kapt kapt, Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, [2020]. Kalba neredaguota.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Suaugusiųjų kategorija. PASTABA: ši anotacija – bendras septynmetės Lukos ir jos mamos Simonos darbas.
Anotacijos autorių knygų lentyna
(Nelabai) mielas žaliabarzdi,
Tau rašo Luka su mama. Man septyni metai. Neseniai išmokau skaityti ir perskaičiau siaubingą pasaką apie tave ir vargšę Vilniaus mergaitę. Esu giliai susirūpinusi ir pasipiktinusi, bet bandysiu su tavimi kalbėtis gražiuoju. Su mama tau turime keletą patarimų.
Visų pirma, padoriose pasakose merginų skriaudimu užsiima pamotės bei raganos. Vyrų darbas jas vaduoti, bučiuoti, vesti ir ilgai bei laimingai gyventi. Kas skriaudė Pelenę? Pamotė. Kas išgelbėjo? Princas. Kas skriaudė Snieguolę? Pamotė ragana. Kas išgelbėjo? Princas. Tad siūlau į savo pasaką pasikvietus kokią piktesnę raganą, perleisti jai mergaitės skriaudimo pareigas, o pačiam, kaip pridera, užsiimti jos vadavimo reikalais. Skaitytojos būtų tau už tai dėkingos. Skaitytojai, manau, irgi pageidautų, kad berniukų vardas nebūtų teršiamas, mat, prisiskaičiusios tokių pasakų, mergaitės bijo su jais draugauti.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvio darbas
Jaunimo iki 15 metų kategorija
Autoriaus knygų lentyna
Mano knygų lentynoje gyvena berniukas Benas. Jo namai yra anglų rašytojo Deivido Valjamso kūrinyje „Močiutė plėšikė sugrįžta“, bet jis labai neramus ir mėgsta nuotykius, todėl kartais išsprunka pasivaikščioti po mano sapnus, biblioteką, net į Vilnių gali nusigauti ir ieškoti juodos katės… Berniuko istorija labai juokinga, vien nuotykiai su Anglijos karaliene daug ką pasako. Benas turi tėvus. Kuo jie ypatingi? Beveik niekuo. Berniukui atrodo, kad jie jo nemyli, bet taip nėra.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas. I. Vinčiūnienę Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla apdovanos specialiu prizu už kūrybiškiausią šioje leidykloje išleistos knygos anotaciją. Sveikiname!
Knygos centre – Kombinis – nedidelė maisto ir buities prekių parduotuvė Japonijoje, ir jame jau 18 metų dirbanti Keiko Furukura. Moteriai 36-eri metai, ji netekėjusi ir bevaikė, turinti išsilavinimą, tačiau visą savo gyvenimą pradirbusi vienintelėje darbovietėje – Kombinyje. Per ilgus metus Keiko „pergyveno“ nesuskaičiuojamą kiekį kolegų ir viršininkų. Ji neturi pomėgių ar susidomėjimo objektų, todėl yra tobula darbuotoja. Jei tik reikia, Keiko gali dirbti bet kada – ir per šventes, ir savaitgalį, net naktį. Ar minėjau, kad Kombinis dirba 24 h per parą?
Autorės knygų lentyna
Atrodytų, KAIP galima taip ilgai stovėti vietoje ir neturėti jokių ambicijų?! Greičiausiai Keiko yra nelaiminga, greičiausiai ji gyvenimo dugne ir tiesiog negali pakęsti savęs ir tos monotoniškos kasdienybės… Nustebsite, bet Keiko viskas gerai. Ji jaučiasi patogiai atlikdama rutinines užduotis. Jai patinka gyventi vienai ir dirbti Kombinyje. Keiko neturi jokių didesnių pomėgių. Tiesą, pasakius, darbas Kombinyje yra centrinė jos gyvenimo ašis. Ji jaučiasi realizuojanti save dėliodama prekes ir maloniai aptarnaudama klientus. KAS čia per absurdas? KAIP taip išvis gali būti!
To nesupranta nei Keiko šeima, nei aplinkiniai. Ne veltui jaunesnioji sesuo netgi išmoko Keiko pateisinti savo keistą gyvenimo būdą: „Negaliu keisti savo darbo, nes esu silpnos sveikatos“. Pati Keiko supranta, kad tiek ji, tiek jos gyvenimas yra kitokie, todėl stengiasi išvengti nepatogių situacijų, o jei reikia dėl šventos ramybės net pameluoti.
Visgi, kitoks žmogus yra nepatogus aplinkiniams. Gerieji žmonės siūlo pagalbą – gal supažindinti su vienišu vyriškiu? Gal padėti susirasti naują darbą? Ne? Jei atsisakai pagalbos, tai būk maloni, bent pateik logišką paaiškinimą. KODĖL renkiesi taip gyventi? KODĖL tau nesvarbu? KODĖL?
Pasakodama šią knygą, mintyse matau metalo spalvos Kombinį ir girdžiu kasos aparatų pypsėjimą. O kaip jūs reaguotumėte sutikę Keiko? Ar daug iškiltų klausimų KODĖL?
Anotuojama knyga: Sayaka Murata, Kombinio moteris,Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Suaugusiųjų kategorija
Autorės knygų lentyna
Tai – ne vadovėlis, kaip tinkamai išsivalyti namus ar spintas. Ar kaip tapti tobula šeimininke. Ar gyvenimą pagaliau susitvarkyti.
Ši knyga netaps retritu, kuriam pasibaigus gyvensite laimingai ir sąmoningai. Ji – ne saviugdos kursas, kuris įtikins, kad galite tapti balerina, net jei esat pensijoj ir niekada nešokot. Tai ir ne kaučerio, kuris po savaitės žada teigimas transformacijas, išmintis.
Veikiau atvirkščiai. Nelengvi darbai. Šeima. Vaikai. Žalingi santykiai su vyrais. Viešosios skalbyklos. Vienatvė. Buitis. Alkoholizmas. Pasimetę ir meilės išsiilgę žmonės. Lyg ir nieko išskirtinio, išskyrus patį gyvenimą. Nes ir Lucia Berlin novelės itin autobiografiškos.
O visgi. „Namų tvarkytojos vadovas“ – knyga, pilna mažų, nuoširdžių vilties blyksnių. Jie gali greit užgesti, bet atrodo gyvybiškai reikalingi. Lyg sėdėtum suverstam kambary apsunkusia širdim, bet atsistotum, prasivertum langą ir įsileistum vidun gaivaus pavasario oro. Ir akimirkai pasidarytų lengviau. Nuo to nepradėtum pasiutusiai tvarkytis nei kambario, nei gyvenimo. Bet ir pro langą šokti irgi nebesinorėtų.
„Namų tvarkytojos vadovas“ – knyga žmonėms, ieškantiems, kaip susitvarkyti save, ir žinantiems, kad ne visada viskas pavyksta.
Anotuojama knyga: Lucia Berlin, Namų tvarkytojos vadovas, iš anglų kalbos vertė Eglė Naujokaitytė, Vilnius: Kitos knygos, 2019.
