Primirštas lobis: Lietuvos dvarų paveldas Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 18 d. LRT laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“, skirtoje pasienyje su Latvija stovinčiam Malgužių (Malžgužės) dvarui, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Asta Miltenytė pasakojo apie turtingą šio dvaro biblioteką, sukauptą kultūrą mylėjusių grafų Kaizerlingų (Keyserling’ų). Dalis Malgužių  dvaro bibliotekos knygų dabar saugomos Nacionalinės bibliotekos fonduose. Kai kurios iš jų kadaise į Malgužių dvarą pateko iš Rytų Prūsijos – Kaizerlingų tėvoninio Rautenburgo dvaro (dab. Kaliningrado Malinovkos mieste), vadinto mūzų namais. Rautenburgo dvare lankydavosi filosofas Immanuelis Kantas ir kitos iškilios asmenybės. Toliau skaityti „Primirštas lobis: Lietuvos dvarų paveldas Nacionalinėje bibliotekoje“

Lituanistikos skyriaus darbuotojai išlydėjo pavasarį ir pasitiko vasarą išvažiuojamame seminare į Šetenius

DPTD Lituanistikos skyriuje veikianti Lietuvos dvarų kultūrinio paveldo tyrimų darbo grupė inicijavo išvažiuojamąjį seminarą. Gegužės 31 – birželio 1 d. buvo aplankyti penki visiškai skirtingo likimo susilaukę vidurio Lietuvos dvarai. Tyrėjai aplankė netoli Ukmergės esančią Vaitkuškio dvarvietę, kuri kadaise priklausė garsiajai Kosakovskių giminei. Diskutuota apie šio dvaro reikšmę aristokratijos kultūros raidai Lietuvoje XIX – XX a. sandūroje. Antrasis sustojimas – dvaras Taujėnuose. Iki šių dienų išlikę, kunigaikščiams Radviloms priklausę, klasicizmo stiliaus rūmai sulaukė visiškai kitokio likimo ir šiandien yra gyva, praeitimi alsuojanti, erdvė.

Netoli Ukmergės stūksanti rezidencinė XVI a. Siesikų pilis priklausė Daumantų-Siesickių giminei. Dabartinis jos savininkas Audrys Matulaitis ne tik svetingai priėmė dar betonu ir dažais kvepiančiuose namuose, bet ir supažindino su pilies ir jos savininkų istorija. Pilyje išlikę freskų fragmentai, statinio architektūra vedė pokalbį link renesanso idėjų įtakos šio regiono kultūrai, neoplatonizmo ir buvusios dvaro bibliotekos likimo. Aplankytas Apytalaukio dvaras, kažkada priklausęs Zabielų giminei buvo pastatytas XIX a. viduryje. Šiandienė jo būklė labai liūdna. Tai skatina dar kartą permąstyti Kėdainių apylinkių bajorijos ir jos paveldo tyrimo klausimus.

Pagrindinis išvažiuojamojo seminaro renginys vyko Česlovo Milošo kultūros centre Šeteniuose. Jo metu diskutuota apie Lietuvos dvarų kultūrinio paveldo tyrimų darbo grupė veiklos kryptis ir pobūdį, nustatyti prioritetai ir suplanuoti artimiausi darbai. Minėtasis kultūros centras taip pat mena bajoriškojo Lietuvos visuomenės sluoksnio gyvenimą ir pasakoja užmirštas istorija.

Giedrės Milerytės-Japertienės, Jolantos Matuzaitės ir Mangirdo Bumblausko nuotraukos