Sveikiname kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ laureatus!

Parengė Silvija Stankevičiūtė


Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir viešosiomis bibliotekomis, antrą kartą surengė kūrybiškiausios anotacijos konkursą. Visos Lietuvos ir ne tik skaitytojai buvo kviečiami pristatyti savo mėgstamiausią knygą. Beveik tris mėnesius knygų mylėtojai siuntė kūrybiškus mėgstamiausių knygų pristatymus. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiesiems ir palaikiusiesiems už originalius darbus, kūrybišką žvilgsnį į tekstą ir meilę knygoms.

Konkursui prasidėjus dar vasaros atostogų įkarštyje, sulaukėme beveik 40 darbų, parašytų esė, eilėraščio, interviu ir kitomis formomis. Anotacijas konkursui siuntė ne tik suaugusieji, bet ir jauni skaitytojai. Jų dėmesį traukė ir lietuvių, ir užsienio autorių darbai, tiek naujausi, tiek klasika tapę grožinės literatūros, kraštotyros, filosofijos ir kitų sričių kūriniai. Į antrą etapą pateko dvylika komisijos aukščiausiai įvertintų darbų iš dviejų amžiaus grupių: iki 15 metų ir nuo 16 metų.

Viso konkurso metu Nacionalinės bibliotekos skaitytojai galėjo susipažinti su įvairių rašytojų pasidalytomis knygų rekomendacijomis, mintimis apie skaitymą ir mėgstamus autorius, pamatyti jų knygų lentynų fragmentus. Svarstymais apie įtraukusias knygas dalijosi Daina Opolskaitė, Ilona Ežerinytė, Julius Keleras, Giedrė Kazlauskaitė, Saulius Vasiliauskas, Akvilina Cicėnaitė-Charles, Antanas Šileika. Internetinėje erdvėje taip pat pasirodė mintys apie knygas, išrinktos iš Algirdo Juliaus Greimo, Alfonso Nykos-Niliūno, Kęstučio Kasparavičiaus interviu, straipsnių, dienoraščių.

Kadangi skaitytojai aktyviai palaikė ne vieną dalyvį, remiantis jų balsais išrinkti net 4 laimėtojai (po du iš kiekvienos kategorijos). Dar du laimėtojus išrinko vertinimo komisija. Džiaugiamės gražia ir turininga draugyste su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, įsteigusia prizus ir atskirą nominaciją už kūrybiškiausią Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje išleistos knygos anotaciją. Specialaus prizo laimėtoją išrinko leidyklos atstovai.

Skelbiame ir sveikiname laureatus.

Toliau skaityti „Sveikiname kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ laureatus!”

Mūza SVETICKAITĖ: Aušros Kaziliūnaitės knygos „Jūros nėra“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Kategorija NUO 16-os METŲ


Autorės atsiųsta nuotrauka

Gyvenu Palangoje. Iki jūros – geras šimtas metrų. Ji praneša apie save net kulniuojant į mokyklą, turguje perkant morkas ar šluojant lapus nuo grindinio. Ausyse ji kliunksi net tada, kai nuo jos bėgu.

Bet Aušra Kaziliūnaitė sako, kad jūros nėra. Vargšas žmogelis, – pagalvojau, pirmąkart išgirdusi jos knygos pavadinimą, – besisukdamas didmiesčio labirinte nė nesuvokia, kad vandens telkiniai, didesni nei alyvos balos ir gamyklų atliekas susiurbiančios kūdros, vis dar egzistuoja. Ir kam girtis, kad parašei knygą amerikose, egiptuose ir iranuose, jei bėgdama iš lėktuvo į duty-free parduotuvę nesusiprotėjai, kad kraštas, kuriame svečiavaisi, už tam tikro atstumo subyra į vandenį, kurio krašto žmogaus akis neįžiūri. Jei nesusiprotėjai, kad ta bekraštybė ir yra jūra.

Atsivertusi eilėraštį, kurį autorė laiko kertiniu knygos tekstu, prunkšteliu. Konferencija! Štai kur poetė lankosi, štai  ką ji išmano geriausiai. Tačiau pirmosios eilutės tampa dilgėlėmis mano cinizmui. Autorė žino, kad jūra egzistuoja. Kartais net mato ją per miegamojo langus. Būtent todėl ji nutuokia, kodėl tas dumbliais ir lavonais besispjaudantis telkinys žmones taip traukia. Ir būtent dėl to ji tikra, kad jūros nėra.

Toliau skaityti „Mūza SVETICKAITĖ: Aušros Kaziliūnaitės knygos „Jūros nėra“ anotacija”

Mūza SVETICKAITĖ. „Vojažas“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos literatūrinių imitacijų konkurso „Pasimatuok klasiko akinius!“ dalyvės darbas

Pagal Jurgio Savickio novelę „Vagis“

Moksleivių kategorija (dalyvės amžius – 16 m.)

Knygos, kuria remiantis rašyta literatūrinė imitacija, nuotrauka

„Kaip gerai bastytis po pasaulį. Bastytis, tyrinėti. Pilna žemė kraštų, savo būdais stebinančių. U ta ta, nepažįstama, įdomu!“ – taip gali manyti žmogus, kuris kaip kalinys karantino metu namie tūno.
Šviesolaidinio interneto bangose skendinčiam bute iš kompiuterio ekrano seni keliauninkai pasakojo apie senos gadynės žygius, kaip jų automobiliai riedėjo serpantinais, kaip kojos lig kelių sniegan smigo, kaip aukščiausio pasaulio kalno viršūnėj Lietuvos vėliava plazdėjo.
Vaikas, maigydamas telefoną ir norėdamas jame lenktynes laimėti, svajojo ir klausė.
– Nagi, kad dabar patrauktume per užsnigtas magistrales į kelionę…
Kelionė rodėsi vaikui linksma, žavinga, kiekviename posūkyje įdomybę siūlanti, lyg ką tik išpakuota planšetė. Kodėl jam taip rodėsi – jis nežinojo.

Toliau skaityti „Mūza SVETICKAITĖ. „Vojažas“”