Rašytojas Jaroslavas Melnikas gimė 1959 m. vasario 6 d. Smygoje (Dubno rajonas, Rovno sritis), Ukrainoje. Jo knygos išleistos Lietuvoje ir už jos ribų, sulaukė gerų lietuvių ir užsienio kritikų atsiliepimų. J. Melniko romanas „Les Parias d’Eden“ („Išguitieji iš Edeno“) pasirodė prancūzų kalba vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų. Knygos vertimą galima rasti Lituanikos skaitykloje (Lituanikos archyvas C(LKA)pranc.7/997). Rašytojas dirbo „Laimos” ir „Moters” redakcijose, ilgai bendradarbiavo su prancūzų žurnalu „ELLE”. Rašytojo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ukrainiečių, rumunų, kroatų ir kt. kalbas bei apdovanota literatūrinėmis premijomis. Jo knygos įtrauktos į kūrybiškiausių metų knygų, metų knygos penketuką. 2010 m. knyga nominuota Europos literatūrinei premijai (Le prix du livre europeen). 2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris nominuotas metų knygai Ukrainoje. Šiemet Jaroslavo Melniko knyga „Maša arba postfašizmas“ pretenduoja tapti metų knyga. J. Melnikas kurį laiką gyveno ir kūrė Paryžiuje. 2013 m. pasirodė esė knyga „Paryžiaus dienoraštis”.
„Gyvendamas Paryžiuje, galvoju apie Vilnių. Gyvendamas Vilniuje, galvoju apie Paryžių. Norėčiau, kad Vilniuje atsirastų daugiau magijos, kad jis būtų amžina šventė – kaip Paryžius. Kaip tai padaryti? Paryžiaus magija kuriama genialiai paprastai. Gyventi prancūziškai – tai būti laimingam. Man regis, supratau, kur slypi prancūzų laimės paslaptis. Noriu pasidalinti šiuo žinojimu su skaitytojais.“ – Jaroslavas Melnikas.
Paryžiaus dienoraštis: esė. – Vilnius: Alma littera, 2013.
Ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje pristatyta monografija „Žibuntas Mikšys“. Renginį vedė Dailininkų sąjungos leidyklos Artseria direktorė Danutė Zovienė. Ji paminėjo, kad knygos idėja kilo tuometiniam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui. Knygos sudarytoja ir tekstų autorė menotyrininkė Erika Grigoravičienė pasakojo, kad darbas prasidėjo 2012 m. kovo mėn., kai ji nuvyko pas dailininką. Pradžia nebuvo lengva. Žibuntas Mikšys – grafikas, intelektualas, kuriantis Paryžiuje, nors ir buvo knygos priežastimi ir objektu, tačiau garsėjo „įsigilinimu ir pedantiškumu“, jis norėjo prisidėti prie leidinio sudarymo. Dešimt dienų, praleistų su grafiku, sudarytoja prisimena, kaip įdomią, bet gan sunkią patirtį. Žibuntas Mikšys daug pasakojo apie žmones, kuriuos sutiko prieškario Lietuvoje, DP stovyklose, JAV, o vėliau Prancūzijoje. Tiesa, apie save pasakojo mažai. Net uždraudė minėti bet kokias jo asmeninio gyvenimo detales. Nors pokalbių buvo daug, tačiau teksto knygoje liko mažai, pačiam Ž.Mikšiui „gerokai pabraukius“. Pati knygos idėja nebuvo parašyti Ž.Mikšio biografiją. Tai kūrybos albumas, kurį sudaro vienuolika skyrių. Jame pristatyta 300 grafiko darbų su trumpais dailėtyriniais komentarais. Kūrėjas išliko reiklus albumo bendraautorius. Jis norėjo, kad kiekvienas kūrinys būtų vertinamas, kaip savarankiškas objektas; be paralelių ir aliuzijų.