Simo Kudirkos 90-metis

Parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro praktikantas Henrikas Ražanas.



Nacionalinėje bibliotekoje saugomas knygos egzempliorius su autoriaus autografu

Prieš devyniasdešimt metų, 1930 metų balandžio 9-tąją, dieną Griškabūdžio kaime, Šakių valsčiuje, valstiečių šeimoje gimė Simas Kudirka, labiausiai išgarsėjęs savo laisvės šuoliu iš Sovietų Sąjungos laivyno refrižeratorių plaukiančiosios bazės „Tarybų Lietuva“ į Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“.

S.Kudirkos šeima vertėsi sunkiai. Dar XX a. pradžioje į Jungtines Amerikos Valstijas laimės ieškoti išvyko jo seneliai iš mamos pusės, ji ten ir gimė. Iš pradžių, S. Kudirkos senelis dirbo šachtininku, vėliau – kūriku laivyne. 1912 metais jie su nedidelėmis santaupomis išsikraustė į tėvynę, kur, nusipirkę sklypą, ėmėsi ūkininkavimo. Pasak S. Kudirkos, jūreiviu tapo paskatintas senelio pasakojimų apie jūreivystę: 1949 metais paliko Griškabūdį ir iškeliavo jūreivystės mokslo semtis į Klaipėdą.

S. Kudirkos vaikystė buvo nelengva. Anksti mirė jo tėvas, paauglystėje siautė Antrasis Pasaulinis karas, o pokariu, 1949 m. S. Kudirka buvo kankintas KGB darbuotojų dėl jo patėvio brolio išėjimo partizanauti, buvo bandoma jį verbuoti.

1952–1955 m. tarnavo sovietinėje armijoje, Sevastopolyje. Grįžęs iš armijos įstojo į radijo navigatoriaus kursus, kuriuos baigė 1957 metais. Susituokė su savo gyvenimo meile Genute 1959 metais, po metų jiems gimė dukra Lolita, 1966 metais sūnus Evaldas.

Toliau skaityti „Simo Kudirkos 90-metis“

Balandžio 9 d. gimė Simas Kudirka

Eriko Ovčarenko nuotr.
Eriko Ovčarenko nuotr.

Simas Kudirka gimė balandžio 9 d. Griškabūdyje. Simas Kudirka laikomas kovos už laisvę simboliu, kurį jau kiek pamiršome. 1952 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 m. Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis. Laisvės ir teisybės ištroškusio tada keturiasdešimtmečio lietuvio šuolis iš sovietų žvejybinio laivo į amerikiečių laivą 1970-ųjų lapkričio 23 d. sudrebino ne tik Jungtines Amerikos Valstijas, bet ir visą pasaulį. JAV kranto apsaugos pareigūnų į laivą įleistų TSRS pareigūnų sulaikytas Simas Kudirka buvo prievarta grąžintas į TSRS laivą. JAV ir sovietų pareigūnų veiksmus smerkė didžiausi JAV dienraščiai, JAV lietuviška spauda, televizijos ir radijo stotys, taip pat vyko ir protesto demonstracijos. 1971 m. gegužės mėn. Simas Kudirka nuteistas 10 m. kalėti. Kalėjo Pskove. 1974 m. Simas Kudirka iš kalėjimo išleistas. Tais pačiais metais su šeima atvyko gyventi į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, o Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę nusprendė grįžti į Lietuvą. Su L. Eiche parašė knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ (For those still at sea, 1978 m.). Algimantas Kezys apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“ (Simas Kudirka In Chicago, 1974 m.), režisierius D. L. Richas (JAV) pastatė televizijos filmą (The Defection of Simas Kudirka, 1978 m.). Rašytojas J. Gliauda parašė romaną „Simas“ (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas išleido knygą „Day of Shame“.

Knygos, susijusios su Simo Kudirkos žygiu:

1. Annual award banquet. 1975: Annual Awards Banquet honoring Simas Kudirka as „The American-Lithuanian of the Year“ for benefit of the Simas Kudirka Children Scholarships fund, 19 January, 1975. – 1975. – [80] p.

2. For those still at sea / Simas Kudirka & Larry Eichel. – New York, 1978. – VIII, 226 p., [4] iliustr. lap. – ISBN 0-8037-2684-8

3. In defense of human rights : testimony of Simas Kudirka at the Bicentennial Convocation on Global Justice convened by the National Conference of Catholic Bishops Committee for the Bicentennial, Maryknoll, New York, July 14, 1976. – Maspeth (N. Y.), 1976. – 24 p.

4. Simas Kudirka : „Grąžinkite Lietuvai nepriklausomybę“ : Simo Kudirkos pareiškimai teisme 1971 m. – [S.l., 1975]. – [4] p.

5. Simas Kudirka and family cordially invite you to attend the reception and dance in honor of you and others who helped us to reach and settle in the United States, June 28, 1975, Locust, N.J.. – Locust (N.J.), 1975. – [4] p.