Bibliotekos tinklaraščiai

Išminčiaus dovanos

Aš buvau kaip jie, kol patyriau keistą,

už kitas ne geresnę lemtį,

ir žinau, jog blogis nežūva niekad,

bet aklybę galima prasklaidyti,

ir eilės vertos daugiau nei sapnas.

Vilniuje viešintis Tomas Venclova į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kaip ir visada, užsuko su dovanomis. Šį kartą bibliotekos fondai, kuriuose saugoma T. Venclovos kolekcija, pasipildys keturiomis naujomis, 2016-2017 m. išleistomis, knygomis.

Visų pirma, gavome autobiografinės knygos „Nelyginant Šiaurė magnetą“ leidimus anglų (University of Rochester Press, 2017) bei vokiečių kalbomis ( Suhrkamp Verlag, 2017). Šiemet, prieš pat T. Venclovos 80-metį, knyga išėjo ir lietuvių kalba.  Pašnekesiuose su Ellen Hinsey T. Venclova aprėpia keturis gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Maskvoje ir keturis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose, susitikimus su Borisu Pasternaku, Anna Achmatova, Josifu Brodskiu, Czeslawu Miloszu ir daug kitų asmenybių. T. Venclovą kalbinusi ir įžangą parašiusi Ellen Hinsey – amerikiečių poetė, literatūros kritikė, vertėja.

Knygoje „In person: world poets“ (Bloodaxe Books, 2017) Tomo Venclovos poezija pristatoma drauge su kitų poetų, kilusių iš įvairių pasaulio šalių. Knygą papildo DVD diskai, kuriuose užfiksuoti poetai, neformalioje aplinkoje skaitantys savo eilėraščius: leidykla bendradarbiavo su menininke, filmų kūrėja Pamela Robertson-Pearce.

Ketvirtoji knyga į Lietuvą atkeliavo iš Sankt Peterburgo. Tai – antrasis „Вяч. Иванов : pro et contra“ (Издательство Русской Христианской гуманитарной академии, 2016) tomas, kuriame publikuojamos įvairių mąstytojų mintys apie rusų poetą, dramaturgą, filosofą Viačeslavą Ivanovą.

„Papročių ir precedentų nenurodė“ : ginčai dėl tikybos Naujamiestyje

Sprendimas dėl vaikų, gimusių mišriose katalikų ir kalvinistų šeimose tikybos nustatymo. 1737 spalio 30

Upytės pavieto pastalininkis Kazimieras Straževičius 1737 spalio 30 dieną pasirašė teismo nutartį. Byla turbūt nebuvo ilga: visas tekstas į vieną puslapį tilpo.
Skundėsi jo mylista, Naujamiesčio klebonas Matas Banevičius: kaip čia gali būti, kad kataliko ir kalvinisto arba liuterono santuokoje gimę vaikai kalvinistais ar liuteronais krikštijami? Tėvai – katalikiško kraujo (kalvinistai klebonui tik „sekta“), tad ir vaikus tik katalikais auginti! Oponentai atsikirto: nuo seno toks paprotys, kad vaikų tikyba nustatoma taip: pusė vaikų pagal vyro, pusė – pagal motinos tikybą krikštijami.
Jei klebonas savo naudai pacitavo Bažnyčios teisių kanonus, tai oponentai galėjo tik papročiu remtis: papročiai dokumentuose retai užrašomi. Todėl teisėjas, p. Straževičius rūsčiai pasakė: „ir šiuo klausimu papročių ir precedentų nenurodė nei pasakė kokią teisę tam turį“. Kadangi – tęsė teisėjas – vienu atveju motina katalikė, kitų atveju – tėvų katalikiško kraujo būta, tad ir vaikai turį būti katalikais. Norintiems ginčytis – bauda pagrasinta.
Taip sudėtingus religinius klausimus vieno bajoriško kardo kirčiu pabandė spręsti Naujamiesčio teismas. Mes pasakytume – ne itin objektyviai, kitoje religijoje tik sektą matydami, dialogo nesiekdami.
O kokį sprendimą priimtumėte Kazimiero Straževičiaus vietoje Jūs?

Dokumentas saugomas Retų knygų ir rankraščių skyriaus Lietuvos evangelikų reformatų sinodo archyve ir yra prieinamas portale E-paveldas

Parengė Vytautas Smilgevičius

Valstybingumo erdvėje gruodį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome gruodžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.


Gruodžio 1 d. – sausio 3 d.: paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“, skirta XX a. Lietuvos konstitucingumo raidai

Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį pagrindinį valstybės įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktas.

Dabartinė Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams – beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais.

Parodoje eksponuojamos fotografijos, dokumentai ir leidiniai yra saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Seimo skaitykloje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Lietuvos ypatingajame archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno IX forto muziejuje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo archyve, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve.

Parodą parengė LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, parodos partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.


Gruodžio 11 d. 17 val.: leidinio „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ pristatymas

Minėdami Gudų reikalų ministerijos įkūrimo 99-ąsias metines kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo dr. Tomaszo Błaszczako knygos „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017) pristatymą. Dalyvaus knygos autorius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, istorikas dr. Tomas Balkelis, literatas ir fotografas Andrei Antonau.

1918 m. gruodžio 10 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė paskelbė įsakymą, kuriuo Juozapas Varonko buvo paskirtas gudų reikalų ministru be portfelio. Šis svarbus žingsnis sutvirtino Vilniaus baltarusių įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. Monografijoje išsamiai aptariamas baltarusių vaidmuo nepriklausomos Lietuvos istorijoje: bendradarbiavimas su lietuviais 1918 m. išvakarėse, baltarusių indėlis kuriant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę, jų integracija į Lietuvos visuomenę, kultūrinė veikla tarpukario Kaune, baltarusių pozicija dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimo prie Lietuvos 1939 m.

Knyga išleista lenkų kalba. Leidinio pristatymas vyks lietuvių kalba.


Gruodžio 12–19 d.: vaizdo įrašas „Ką jaučiu, kai kalbu lietuviškai“

Kaip jaučiasi žmonės, kuriems savo profesiniame gyvenime tenka vartoti lietuvių kalbą labai kūrybiškai?

Palydėdami 2017-uosius – Lietuvių kalbos kultūros metus – kviečiame pasiklausyti jaunų, įžymių ir mažiau žinomų Lietuvos žmonių minčių apie tai, ką jiems reiškia lietuvių kalba.

Filmuke kalba fotografė, projekto „Moterys kalba“ narė Neringa Rekašiūtė, vertėjas, komikas, laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius, aktorė, laidų vedėja Beata Tiškevič, menininkė Jolita Vaitkutė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, prozininkai Mykolas Sauka, Karolis Klimas ir kitos asmenybės. Džiaugiamės, kad tarp jų yra ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė.

Projekto rengėjas – Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys.


Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė

Valstybingumo erdvėje eksponuojama profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve surasto ir Nacionalinei bibliotekai iškilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba oficiali faksimilė.


Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka ir autorinių knygų paroda

Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, šių metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą apie 2 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.

Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei.

Taip pat siūlome susipažinti su V. Landsbergio autorinių knygų ekspozicija. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.

Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko antrasis „Pokalbių apie emigraciją 3“ etapas

Seminaro „Sakytinė istorija ir jos rinkimas“ dalyviai. Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos nuotr.

Trečius metus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus organizuojamo edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“ dalyviai antrajam šio ciklo etapui rinkosi į svetingą Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją. Šio etapo metu mokiniai iš septynių Tauragės apskrities gimnazijų (be šeimininkų, Tauragės rajono Žygaičių, Tauragės Žalgirių, Tauragės „Versmės“, Šilalės Simono Gaidėšiaus, Šilalės Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos) susipažino su sakytinės istorijos metodu, sužinojo, kaip atlikti kokybišką interviu, bei turėjo progą patys sugalvoti po keletą klausimų, skirtų būsimiems savo pašnekovams – po 1990 metų iš Lietuvos emigravusiems Tauragės apskrities gyventojams.

Po seminaro norintieji galėjo susipažinti su Pajūrio S. Biržiškio gimnazija. Nuotraukoje gimnazistai lankosi gimnazijoje įrengtoje modernioje šaudykloje. D. Cidzikaitės nuotr.

Po šio etapo gimnazistų laukia savarankiškas darbas – visi projekto dalyviai iki sausio pabaigos turės gyvai pakalbinti bent po vieną šiuo metu emigracijoje gyvenantį ar neseniai iš emigracijos į Lietuvą sugrįžusį lietuvį ar lietuvę.

Po pusantros valandos trukusio seminaro gimnazistai ir juos atlydėję mokytojai neskubėjo skirstytis. Pajūrio S. Biržiškio gimnazijos administracija pakvietė visus pasivaikščioti po mokyklą ir susipažinti su įdomiausiomis jos erdvėmis. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė gimnazijos rūsyje įrengta moderni šaudykla ir geriausiai besimokantiems gimnazistams specialiai įrengta mokymosi ir laisvalaikio erdvė.

Vertinga dovana Lietuvos nacionalinei bibliotekai

Š. m. rugsėjo 22 d. Šalčininkų rajono Gojaus kaimo gyventojas Aleksandras Fedotovas padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai vertingą dovaną – rankraštinę knygą. Kruopščiai ją apžiūrėjus ir ištyrinėjus paaiškėjo, kad tai 1630 m. rugsėjo 24 d. Maskvos Spaudos rūmuose tuomet valdančio Rusijos caro Michailo Fiodorovičiaus Romanovo paliepimu ir pritariant jo tėvui, Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Filaretui išspausdintos Pasninko triodės (Триодь постная) nuorašas. 1863 m., būdamas įkalintas Vilniaus gubernijos Trakų paviete, šią knygą perrašė sentikis Ilarionas Kuzminas, kilęs iš Vitebsko gubernijos Rėzeknės pavieto Lipuškių kaimo.

Tai 585 lapų foliantas, įrištas į tamsiai rudos spalvos įspaudais dekoruotą odą, kietviršiams panaudotos medinės lentelės. Tekstą puošia ranka spalvinti inicialai ir atsklandos. Knygoje išlikęs proveniencinis įrašas byloja apie tai, kad XIX a. antroje pusėje (apytiksliai tarp 1863 ir 1885 m.) ši knyga priklausė Daniliškių sentikių cerkvės šventikui Kirilui Maksimovičiui Kuznecovui. Tikėtina, ja buvo naudojamasi pamaldų metu.
Kaip žinia, sentikiai nepripažino patriarcho Nikono 1652 m. pradėtos Bažnyčios reformos, naujų apeigų ir naujai įvestų pataisymų liturginėse knygose. Jie pripažino tik senąsias tikėjimo knygas (išleistas iki 1652 m.) ir ikonas. Dėl to buvo pasmerkti, 1667 m. atskirti nuo Rusijos Stačiatikių Bažnyčios ir pavadinti atskalūnais. Iki 1909 m. sentikiai Rusijos imperijoje buvo persekiojami kaip valstybės ir Bažnyčios priešai. XVIII a., bėgdami nuo persekiojimų Rusijoje, jie apsigyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur galėjo laisvai išpažinti savo tikėjimą.
Viena iš sentikių bendruomenių Lietuvoje ir seniausia Vilniaus krašte yra Daniliškių sentikių bendruomenė, susikūrusi dar XVIII amžiuje. 1822 m. dokumentuose minima, kad dvarininkų Riomerių žemėse prie Trakų gyvena sentikiai. Dar 1817 m. čia buvo pastatyta šv. Dvasios cerkvė (perstatyta 1926–1931 m.). Ji išliko iki šių dienų.
Panašiai kaip ir kitos mažumos (pvz.: totoriai, karaimai), sentikiai neturi savo Tėvynės. Jų Tėvynė yra Lietuva, o jų išlikusios liturginės knygos, kaip ir ši Lietuvos nacionalinei bibliotekai padovanota Pasninko triodė, yra svarbus reiškinys Lietuvos kultūros istorijoje.

Parengė Jadvyga Misiūnienė

Valstybingumo erdvėje veikia paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją“

 

Parodą parengė LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Gruodį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“.

Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį pagrindinį valstybės įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktas.

Dabartinė Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams – beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais.

Parodoje eksponuojamos fotografijos, dokumentai ir leidiniai yra saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Seimo skaitykloje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Lietuvos ypatingajame archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno IX forto muziejuje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo archyve, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve.

Parodą parengė LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, parodos partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Top