Bibliotekos tinklaraščiai

Nacionalinės bibliotekos dalyvavimas Lokarno kino festivalyje pažymėtas nauju leidiniu

Iš kairės: Romas Jankauskas, Arminio Sciolli, prof. dr. Renaldas Gudauskas

Spalio 16 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo šveicarų galerininkas ir meno kolekcininkas Arminio Sciolli. Svečias bibliotekai dovanojo naujausią, trečiąjį, fotografijų katalogą „10 days in Locarno“. Jame išsamiai atspindėta rugpjūčio pradžioje Lokarne, Šveicarijoje, tarptautinio kino festivalio metu organizuota mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta kultūrinių renginių programa. Joje buvo pristatyta Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje parengta knygų apie mūsų istoriją, kalbą, literatūrą ir meną, kultūrinius ir istorinius Lietuvos ryšius su Šveicarija bei itališka jos dalimi – Tičino kantonu paroda.

Susitikime su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku, Lietuvos paviljonų pasaulinėse parodose generaliniu komisaru, Aplinkos ministerijos EXPO grupės vyriausiuoju patarėju Romu Jankausku  ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene aptartos ir tolesnio kultūrinio bendradarbiavimo galimybės, akcentuojant  2019 metais numatomą minėti Nacionalinės bibliotekos šimtmetį.

Malonu priminti, kad A. Sciolli Nacionalinei bibliotekai yra padovanojęs „Rusų egzodo kolekciją“ ir kaskart atvykdamas ją papildo naujais spaudiniais. Šįkart bibliotekai padovanota XX a. pirmojoje pusėje Kinijoje, Šanchajaus provincijoje, rusų bendruomenės leistų spaudinių.

Apie kolekcijos unikalumą ir išskirtinę jos vertę buvo kalbama ir šiemet rugsėjo 21 d. Valstybingumo erdvėje surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo poetas, Jeilio universiteto emeritas, slavistikos profesorius Tomas Venclova ir Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Pavelas Lavrinecas.

Parodos „Lietuvos žvalgybai – 100“ atidarymas

Asmenybės – bene didžiausia žvalgybinio darbo intriga, dešimtis, o kartais – net ir šimtus metų saugoma po tvirtu tarnybos užraktu. Lietuvos žvalgybos šimtmečio jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) visuomenei suteikia galimybę pažvelgti į dar niekur nematytus slaptųjų mūsų tautos herojų – žvalgybos pareigūnų – portretus.

Daugiau nei pusantro šimto istorinių archyvinių fotografijų pirmą kartą demonstruojamos viešai. 1918 m. spalio 27 d. buvo oficialiai įkurta pirmoji žvalgybos tarnyba – Žinių skyrius. Vėliau daugybę kartų keitusi pavadinimą ir galiausiai tapusi Valstybės saugumo departamentu, tarnyba Lietuvai dovanojo dešimtis ištikimų pareigūnų. Savo darbu atsidavę Tėvynės labui, surengę daugybę slaptųjų operacijų, daugelis jų buvo ištremti ar žuvo nuo sovietinės sistemos rankų.

Virtuali paroda „Lietuvos žvalgybai – 100: institucijos ir žmonės“ veda per šimtmečio žvalgybos pareigūnų gyvenimus. Kiekvienai fotografijai skirti unikalūs aprašymai leidžia iš arčiau pažvelgti į žvalgybininkų gyvenimo būdą ir likimus. Tai – galimybė susipažinti su žmonėmis, prisidėjusiais prie Lietuvos valstybingumo išsaugojimo.

Parodos atidaryme vyks diskusija, kurioje bus atskleisti iki šiol plačiajai visuomenei nežinoti intriguojantys faktai. Į pokalbį, kurį ves istorikė dr. Monika Kareniauskaitė ir publicistas, knygos apie žvalgybą autorius Severinas Vaitiekus, bus kviečiami įsitraukti ir lankytojai.

Trumpai apie renginį

Data spalio 24 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Organizatoriai Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›

„Retos istorijos“ laidoje „Labas rytas, Lietuva“

Istorikė ir reti jos leidiniai LR 2018-10-16

Praversime duris į kelių šimtmečių senumo knygų lobyną, kuriuo susižavėjusi istorikė Milda Kvizikevičiūtė tikina – kiekviena knyga apsupta neįtikėtinų istorijų. Kelių šimtų metų leidiniai kelia pagarbą, žavi ir stebina, o kai kuriems perprasti reikalingi net savotiški raktai. Pažiūrėkime. #labasrytaslietuva #lrt_tv #senosknygos #istorija #retosistorijos

Posted by LABAS RYTAS, LIETUVA on 2018 m. Spalis 16 d., Antradienis


Populiari LRT laida „Labas rytas, Lietuva“ pravėrė duris į šimtamečių knygų lobyną, kuris saugomas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Senosiomis knygomis entuziastingai besidominti  vyresn. metodininkė-tyrėja  Milda Kvizikevičiūtė tikina, kad kiekviena knyga apsupta neįtikėtinų istorijų. Rugsėjo pabaigoje Nacionalinė biblioteka pristatė rubriką išskirtinių knygų mėgėjams – „Retos istorijos“. Plačiau apie rubriką >>

Lietuvių kalbos paveldas antkapių įrašuose

Utenos kraštotyros muziejus jau kelis metus rengia viešų paskaitų ciklus „Lietuvos dailės istorijos eskizai“. Šių metų spalio 11 dieną pranešimą „XIX a. Lietuvos kapinių paminklai: tarp masinės gamybos ir unikalių atvejų“ skaitė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė. Lietuvos antkapiniai paminklai buvo aptariami menotyriniu ir kalbiniu aspektais. Gilintasi į klausimą, kas lemia paminklo išskirtinumą ir reikšmingumą. Analizuojant XIX a. būdingų paminklų formas, stilistiką, naudotas medžiagas ir vaizdinius motyvus, atrandama, kad industrializacijos epochoje unikalių paminklų būta nedaug, ypač tuometinėse Lietuvos miestų kapinėse. Tačiau kiekvienas paminklas buvo ir yra vienetinis dėl savo funkcijos – priminti konkretų žmogų. Ši atmintis išreiškiama išskirtiniu paminklo dėmeniu – įrašu.

Nurašinėti memorialinių paminklų inskripcijas Lietuvoje pradėta dar XIX amžiuje. Reikšmingiausiu šios rūšies lituanistiniu šaltiniu laikytini Lietuvos akademiko, žymaus etnologo Vacio Miliaus Memorialinių paminklų įrašai, surinkti Lietuvoje bei kaimyninėse Latvijos, Karaliaučiaus krašto, Baltarusijos teritorijose (dažniausiai buvusiose Lietuvos etninėse žemėse). Didžiulė 1950–1981 metais jo nurašytų memorialinių paminklų inskripcijų – 12 didelio formato rankraštinių knygų –  kolekcija saugoma Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose (F 128, 1–12). Beveik visi įrašai yra lietuviški, perrašyti tokia pačia tvarka kaip originale (paminkle), t. y. nekeičiant žodžių išdėstymo tvarkos bei rašmenų, netaisant gramatinių klaidų. Kaip rašė pats V. Milius, labiausiai jį domino lituanistinė medžiaga: „Nuo antkapinių paminklų pirmiausia stengtasi nurašyti spaudos draudimo laikų įrašus, o vėlesnių laikų – nuo inteligentų antkapių“. Memorialiniai įrašai – dar mažai tyrinėtas lietuviškos raštijos paveldas, autentiškas laikmečio kalbos šaltinis (tarmių – taip pat), atspindintis žmonių raštingumą, įsitikinimus, pasaulėvoką, atskleidžiantys palaidoto asmens būdo savybes ar jo nuveiktus darbus. Ypač vertingi lietuviškos spaudos draudimo metu daryti lietuviški įrašai:

Czonai iĺs Kunigas/ Simonas Ĺukaszewisz/ ir jo tiewai. Buwa rieditoju 29 m. /Szatiu parakwijis isteige mura/ bažnicze † 1888 m. 12 dieno balondia/ 56 m. amziaus prasza wisu praej꓿ /nantiu amžina atilsi sukalbieti (V. Miliaus nurašyta nuo akmeninio kryžiaus 1950 metų liepos 14 d. Šačių (Skuodo r.) parapijos kapinėse. F 128-1, l. 3).

Bibliotekininkų seminaras apie tarptautinę inkunabulų proveniencijų duomenų bazę MEI

Spalio 11 dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje įvyko bibliotekininkų seminaras, skirtas tarptautinei inkunabulų proveniencijų duomenų bazei Material Evidence in Incunabula. Seminare dalyvavo Retų spaudinių ir rankraščių skyrių specialistai iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bei Kauno viešosios apskrities bibliotekų.

Inkunabulais vadinamos nuo spaudos išradimo iki 1500 m. gruodžio 31 d. imtinai išleistos knygos ir laikomi ypač svarbia dokumentinio paveldo dalimi. Nuo 2017 m. pradžios trys didžiosios Lietuvos bibliotekos įsijungė į inkunabulų proveniencijų duomenų bazės MEI kūrimą. Ši bazė yra vienas iš tarptautinio projekto The 15cBOOKTRADE  skaitmeninių įrankių. Projekto siekis – sutelkus į vieną vietą XV a. knygų fizinius duomenis (buvusių savininkų ženklus, papuošimus, įrišus, herbus, rankraštines pastabas, kainas ir pan.) vizualiai pateikti šių knygų judėjimą laiku ir erdve bei atskleisti senųjų bibliotekų formavimąsi ir išsisklaidymą. Duomenų bazė MEI yra susieta su trumpuoju inkunabulų sąrašu Incunabula Short Title Catalogue, sudarytu Britų bibliotekos (British Library). Šias duomenų bazes kuruoja, sieja CERL – Europos mokslinių bibliotekų konsorciumas (Consortium of European Research Libraries ). Ypač vertinga, kad dažniausiai prie trumpojo bibliografinio aprašo yra pateiktas nuskanuotas inkunabulo vaizdas, lengvinantis leidinio identifikavimą, aprašymą. Projektas labai aktualus, todėl šiuo metu ieškoma finansavimo jo pratęsimui.

Seminaras buvo surengtas siekiant pasidalyti įspūdžiais ir patirtimi, įgytais bibliotekininkams dalyvaujant įvairiuose renginiuose, susijusiuose su duomenų baze MEI. Rugsėjo 19–21 d. Dožų rūmuose Venecijoje (Italija) įvyko baigiamasis projekto The 15cBOOKTRADE renginys – tarptautinė mokslinė konferencija „Spaudos r-evoliucija 1450–1500: penkiasdešimt metų, pakeitusių Europą“ (Printing R-Evolution 1450–1500. Fifty Years that Changed Europe). Joje dalyvavo Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė, vyriausioji metodininkė-tyrėja Viktorija Bargailienė, Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliografė Agnė Zemkajutė ir VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė. V. Vaitkevičiūtė-Verbickienė ir A. Zemkajutė perskaitė pranešimą „Užsienio knygų, ypač iš Italijos, importas į Lietuvą“ (Lithuanian importation of foreign editions, especially from Italy). Pranešimas atskleidė ne tik Lietuvos inkunabulų migraciją, bet ir mūsų šalies sudėtingą istoriją. Gegužės 28 – birželio 1 d. VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento vyresnioji bibliotekininkė Aušra Rinkūnaitė stažavosi Retų knygų ir rankraščių CRAI bibliotekoje (Rare Book and Manuscript CRAI Library) Barselonos universitete (Ispanija). Stažuotės metu ji gilino darbo duomenų bazėje MEI įgūdžius.

Šis seminaras buvo ne tik puiki galimybė išsiaiškinti kylančius klausimus dirbant MEI duomenų bazėje, bet ir aptarti tolesnes šio darbo perspektyvas.

 

Spalio 18 d. – lapkričio 5 d.: prof. Vytautui Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minės savo gimtadienį. Šia proga kviečiame dalyvauti prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų parodos atidaryme.

Nacionalinė biblioteka praėjusių metų spalio 11 dieną gavo brangią dovaną – prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinį. Valstybingumo erdvėje saugomose prof. V. Landsbergio knygose galima rasti ne vieną ekslibrisą, patys vertingiausi unikalūs darbai bus eksponuojami tik šioje parodoje. Tai bus unikali proga susipažinti su turtinga prof. Vytauto Landsbergio ekslibrisų kolekcija, kurioje yra ir Lietuvos grafikos grandų – Vytauto Kazimiero Jonyno, Rimtauto Gibavičiaus, Vytauto Valiaus, Petro Repšio ir kitų darbų. Ekspoziciją parengti padėjo grafikas Saulius Valius.

Per pirmuosius Valstybingumo erdvės gyvavimo metus joje surengta daug renginių: diskusijų aktualiais visuomenei klausimais, knygų pristatymų, parodų. Išskirtinis dėmesys skiriamas prof. V. Landsbergiui – surengta diskusija apie prof. V. Landsbergio tėvo, architekto Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio kūrybą, pristatyta prof. V. Landsbergio  knyga „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“, aktyviai darbuojamasi siekiant surinkti ir išsaugoti kuo daugiau žinių apie profesoriaus biblioteką. Pats prof. V. Landsbergis yra dažnas svečias Valstybingumo erdvės renginiuose.

Norėtume informuoti, kad iki spalio 30 d. Valstybingumo erdvėje veiks ir unikali knygų instaliacija „Aktualios akademinės knygos“. Keturių lituanistikos institutų surengtoje parodoje „100 svarbiausių lituanistinių knygų“ bus galima susipažinti su prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos knygomis, kurias parengė ir išleido šie institutai. Minėtos knygos pažymėtos specialiais ryškiais skirtukais. Daugiau informacijos čia >

Trumpai apie parodą

Data spalio 18 d. – lapkričio 5 d.
Laikas atidarymas – spalio 18 d. 10 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›
Top