Bibliotekos tinklaraščiai

Knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymas

Kviečiame į knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymą, įvyksiantį sausio 31 d.  17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo  erdvėje (II a.).

Lietuva – piliakalnių kraštas. Šiuo metu mūsų šalyje žinomas net 921 piliakalnis, o visame baltų istorinių žemių areale, besidriekiančiame nuo Baltijos jūros vakaruose iki Okos upės aukštupio rytuose, būta apie 4 tūkst. baltiškų piliakalnių. Piliakalniai – daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje.

Prisidėdama prie 2017-aisiais minėtų Piliakalnių metų iniciatyvų, Lietuvos archeologijos draugija lietuvių, anglų ir rusų kalbomis išleido knygą „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“.

Renginyje dalyvaus:

knygos autoriai doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) ir doc. dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas),

prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas),

prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas),

Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė.

Renginį ves Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro Karo istorijos skyriaus viršininkas mjr. Gintautas Jakštys.

Renginio metu bus platinama knyga.

Sausio 26 d.: apskritojo stalo diskusija „Lietuvių išeivijos paveldas“

Sausio 26 d. 15 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į apskritojo stalo diskusiją „Lietuvių išeivijos paveldas“. Renginyje kalbėsime apie lietuvių paveldo užsienyje padėtį, iššūkius ir problemas, taip pat apie galimybes jį tyrinėti ir išsaugoti. Būsima diskusija – Nacionalinėje bibliotekoje eksponuotos kilnojamosios parodos „Išeivijos diplomatija laisvės byloje“ baigiamasis akordas. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus parengta paroda supažindino lankytojus su užsienio lietuvių vaidmeniu Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.

Diskusijoje mintimis dalysis:
Arūnas Antanaitis, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius,
Ramūnas Kondratas, Vilniaus universiteto muziejaus direktorius,
Ramojus Kraujelis, Lietuvos vyriausiasis archyvaras,
projekto „Tikslas – Amerika“ vadovas Augustinas Žemaitis ir dalyvė Aistė Žemaitienė.

Praėjusį rudenį Jungtinėse Amerikos Valstijose projekto dalyviai 16 dienų fotografavo ir aprašinėjo rytinėje Amerikoje esančias lietuviškas vietas, fiksavo ir klausėsi vietos lietuvių pasakojimų. Visą jų surinktą medžiagą galima rasti internetinėje „Facebook“ paskyroje „Gabalėliai Lietuvos“.

Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai

> n°16 (2017)

Roberto Schumano fondo remiamas „Cahiers Lituaniens“ – vienintelis Lietuvos temai skirtas žurnalas prancūzų kalba. Kiekvieną rudenį išeinančiu žurnalu siekiama prancūzų skaitytojus supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra, kalba bei literatūra.

Kaip galima nujausti iš naujausio žurnalo viršelio, kuriame matome menininko Eriko Varno atvaizduotą Jeaną Paulį Sartre‘ą, šiam prancūzų rašytojui numeryje skiriama daug dėmesio. Žinia, J. P. Sartre‘as ir rašytoja, filosofė Simone de Beauvoir 1965 m. apsilankė Lietuvoje. Anot dr. Solveigos Daugirdaitės, 2015 m. paskelbusios studiją „Švystelėjo kaip meteoras“, vizitas, kuris neturėjo didelės reikšmės patiems Beauvoir ir Sartre’ui, buvo ir tebėra suvokiamas kaip reikšmingas Lietuvos visuomenei: užsieniečiams uždarą šalį aplankė pasaulinio garso intelektualai.[1] „Kuo lietuviams svarbi de Beauvoir ir Sartreo‘o viešnagė Lietuvoje?“, – šį klausimą S. Daugirdaitė gvildena naujausiame „Cahiers Lituaniens“ numeryje. Rusistikos ir sovietologijos studijų profesorė Cécile Vaissié (Université Rennes 2) į penkių dienų vizitą pažvelgia iš Beauvoir ir Sartre’o perspektyvos: jos tekstas pavadintas „Sartre‘as ir Beauvoir Lietuvoje: nesusipratimai, abipusės manipuliacijos ir nutylėjimai“. Po Lietuvą su intelektualų pora keliavo Lena Zonina, kurią Sartre‘as įsimylėjo 1962 m.: ji, manoma, yra ponia Z., kuriai dedikuota Sartre‘o autobiografinė knyga „Žodžiai“.

Filosofas, vertėjas Marc Chaudeur savo tekste pristato rašytoją ir poetą Oskar Wöhrle (1890-1946), jį vadindamas „maištautoju, pakerėtu Lietuvos“. Lietuvoje O. Wöhrle atsidūrė kur kas anksčiau, Pirmojo pasaulinio karo metais. Spėjama, kad būtent jis galėjo sudalyvauti su Jadvyga Chodakauskaite – Sofijos Smetonienės seserimi, būsimąja politiko Juozo Tūbelio žmona – siejamoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto kelionėje į Berlyną 1918 m. Panašu, kad ir čia įsipainiojo meilės istorija: užsienietis veikliai jaunai moteriai puoselėjo šiltus jausmus.

Numeryje taip pat publikuojamas Jono Biliūno kūrinio „Kaip caras Aleksandras Tretysis važiavo“ vertimas į prancūzų kalbą  su literatūros dėstytojo Jean-Claude Lefebvre įžanginiu žodžiu. Philippe Edel ir Piotr Daszkiewicz rašo apie Jono Jagėlos sukurtą Liudviko Heinricho Bojanaus biustą, kuris eksponuojamas Buksvilerio (Bouxwiller) miesto merijoje. 1776 m. Buksvileryje gimęs L. H. Bojanus Vilniaus universitete 1806–1824 m. dėstė veterinariją ir lyginamąją anatomiją – jis yra laikomas lyginamosios anatomijos pradininku visoje carinės Rusijos imperijoje. P. Daszkiewicz Tomasz Samojlik ir Anastasia Fedotova pateikia publikaciją „Belovežo girios stumbras Srasbūro muziejui – tyrimo priedas“.

Numerio turinys prancūzų kalba: http://www.cahiers-lituaniens.org/sommaire.htm

[1] http://www.llti.lt/failai/Nr22_05_Daugirdaite.pdf

Sausio 23 d.: monografijos pristatymas ir pokalbis apie valstybių teritorijas

Po savaitės, kitą antradienį, 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje kalbėsimės apie valstybių teritorijas šiandienos pasaulyje. Savo monografiją „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pristatys prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė. Renginyje dalyvaus tarptautinės teisės ekspertė dr. Erika Leonaitė, kartografas, geografas dr. Kęstutis Papšys. Pokalbį moderuos „15min“ žurnalistas Paulius Gritėnas.

Plačiau apie renginį: http://bit.ly/2Dkn4Ff

 

Kviečiame į edukacinius užsiėmimus „Holokaustas Lietuvoje“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Kauno IX forto muziejus kviečia 9–12 kl. moksleivius į edukacinius užsiėmimus „Holokaustas Lietuvoje“.

Edukaciją galima rinktis iš trijų temų:

„Žydų kultūra ir pasiekimai“ (1 val.; rekomenduojama 9 val. kl. moksleiviams)

„Bausti negalima pasigailėti“ (1 val.)

„Išgelbėjęs gyvybę – išgelbsti pasaulį“ (1 val.)

Edukacijos vyks  Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje  vasario 7 dieną  nuo 10 val. iki 15 val. (laikas ir trukmė derinama pagal individualius poreikius). Galima rinktis vieną, dvi ar visas tris temas iš karto. Mažiausias dalyvių skaičius – 15, didžiausias – 30. Užsiėmimus ves Kauno IX forto muziejaus edukatorė.

Daugiau informacijos apie kiekvieną temą rasite adresu: http://www.9fortomuziejus.lt/edukacija/

Edukaciniai užsiėmimai nemokami!

Registracija el. paštu rima.mazeikiene@lnb.lt

Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)

Pirmieji „Šveicarijos lietuvių žinių“ numeriai išėjo dar pokariu, 1951-1953 m. 2001 m. žurnalo leidyba buvo atgaivinta. Aktyvi Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB) kasmet išleidžia po du žurnalo numerius. Naujausiame, 2017-ųjų gruodžio, numeryje dominuoja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio nuotaikos.


Doc. dr. Justinas Dementavičius rašo apie Fribūro universitetą, kuris XIX a. pab. – XX a. pr.  buvo svarbus aukštojo mokslo siekiančių lietuvių traukos centras:

Ten [Šveicarijoje] buvę Lietuviai „šveicarėjo“. Terminas ne visai vykęs, todėl galiu paminėti ir kitą – jie ten europietiškėjo, tapo labiau europiečiais. Juk Šveicarija tada suvokta kaip neabejotinai civilizaciškai pranašesnė, tikroji Europa, kurios madomis buvo norima sekti.

Rugsėjį Šveicarijoje su LRT laidos „Šiandien prieš 100 metų“ kūrybine grupe lankėsi 2017-aisiais išgarsėjęs prof. Liudas Mažylis. „Šveicarijos lietuvių žiniose“  jis rašo:

1917 m. lapkričio mėnesį Šveicarijoje vykusi lietuvių konferencija buvo istoriškai svarbi jau tuo, kad ji legitimizavo Lietuvos Tarybos veiksmus siekiant Nepriklausomybės. Istoriografijoje ta konferencija vadinama Berno konferencija, nors istoriniai šaltiniai liudija, kad pagrindinė konferencijos dalis vyko Lozanoje, o Berne, panašu, tik keli posėdžiai.

Dokumentinę apybraižą, nufilmuotą Šveicarijoje, galima pažiūrėti čia >>

Kaip rašo ŠLB pirmininkė Jūratė Caspersen, su Šveicarija siejasi du Nepriklausomybės akto signatarai: dr. Jurgis Šaulys ir prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, kurių atminimą Šveicarijos lietuviai stengiasi pagerbti. Spalio 7 d. Lugano mieste vyko signatarų atminimui skirtas renginys, į jį buvo pakviesti abiejų Šaulių giminaičiai. Numeryje spausdinami tekstai, parašyti dr. J. Šaulio provaikaitės Gintarės Sargūnaitės ir prelato K. S. Šaulio giminaitės Ramutės Kazlauskienės (Šaulytės).

Šveicarijoje pagerbiamas ir Tadas Kosciuška, 1817 m. miręs nedideliame Zoloturno mieste. Šiemet Zoloturne vykęs paminklo, padovanoto baltarusių diasporos, atidengimas atskleidė tebeegzistuojančias tautines įtampas. Istorikė, LR ambasadorė Berne Valentina Zeitler rašo:

Rašydama knygą apie Tadą Kosciušką, ne kartą susimąsčiau: kokiai tautai priklauso šis žmogus? Išsamiai susipažinusi su jo gyvenimu, drįsau jį pavadinti Laisvės sūnumi. Būtent laisvės troškimas nurodė jo gyvenimo kelią, nuvedė į Šiaurės Ameriką, paskatino kovoti prieš galingą carinę imperiją.

Apie tai ir ŠLB gyvenimo aktualijas skaitykite „Šveicarijos lietuvių žiniose“.

Top