Bibliotekos tinklaraščiai

Cypė, kapinės ir baudos: kaip katalikai su protestantais bylinėjosi

Upytės pavieto komisaro teismo dekretas. 1785. LNMMB RKRS F93-965

Upytės pavieto komisaro teismo dekretas. 1785. LNMMB RKRS F93-965

 

Ponas Bžozovskis, katalikas, Nemunėlio Radviliškio kapinėse buvo palaidotas 1785 metų balandžio 11 dieną. Į paskutinę kelionę išlydėjo klebonas, jo mylista Pranciškus Rubavičius ir parapijiečiai. Tačiau istorija čia tik prasideda. Kapinės – Nemunėlio Radviliškio evangelikų atstovas Adomas Zabiela galėjo prisiekti – priklausė evangelikams. Veltui evangelikų bendruomenė prašė katalikų nelaidoti: palaidojo ir dar kryžių pastatė.
Byla buvo perduoda Upytės pavieto komisarų teismui, o jau byloje – 3 kaltinimai. Pirmasis – prieš jo mylistą kleboną P. Rubavičių: neteisėtai velionį palaidojęs, kryžių pastatęs, prie kapinių esančio parko dalį iškirtęs ir kitų eibių iškrėtęs. Dar daugiau – evangelikų atsiųstą atstovą, poną Karolį Starosielskį nekaltai primušė. Tačiau klebonas nepasidavė: antrasis ieškinys – prieš jo mylistą A. Zabielą. Katalikai parapijiečiai tomis kapinėmis nuo seno naudojosi, o evangelikai turbūt slapta ir prieš klebono valią saviškius laidojo. Ne, pono Starosielskio nemušėme – tai jis puolė katalikus baisiai įžeidinėti. Galiausiai, trečiasis ieškinys – paties p. Starosielskio prieš kleboną Rubavičių. Tai klebonas nederamais žodžiais bajorišką Starosielskio garbę įžeidęs, du kartus sudavęs, o ir velionis Bžozovskis, rods, paskutinio patepimo negavęs.
Bylinėjosi jų malonybės, dokumentus pateikdami, liudininkus kviesdami, žmonių ir Dievo teisingumo dėl patirtų skriaudų besišaukdami. Galiausiai 1785 birželio 20 teismas paskelbė nuosprendį. Ilgą, į beveik 10 puslapių tilpusį, kiekvieną bylos pusę ir pažeistą teisę išvardijantį.
Teismas peštukams atseikėjo ir belangės, ir baudų. Katalikas P. Rubavičius nuteistas 15 savaičių kalėjimo ir 3600 grašių bauda. Evangelikas A. Zabiela atsipirko 6 savaitėmis kalėjimo ir 150 dukatų (85 000 grašių) bauda beigi 1000 auksinų teismo išlaidų. Starosielskis kompensacijos negavo, o apie mirusįjį p. Bžozovskį išvis nė žodžio
Taip bylinėjosi jų mylistos evangelikai ir katalikai. Išsamiau apie bylos eigą galima paskaityti 42 puslapių storio dokumente, saugomame LNB retų spaudinių ir rankraščių skyriuje bei patalpintame portale e-paveldas.

Parengė Vytautas Smilgevičius

Skelbta Retų knygų ir rankraščių skyrius

Įsibėgėja naujas migracijai skirtas projektas

Susitikimo Hagoje dalyviai

Šį rudenį Lituanistikos tyrimų skyrius dalyvauja naujame projekte, skirtame migracijai mene ir moksle (angl. Migration in the Arts and the Sciences). Vienas iš pagrindinių projekto partnerių – „Europeana“. Kiti partneriai yra KU Leuven, Vengrijos nacionalinis archyvas, Lenkijos nacionalinis filmų archyvo vaizdo ir garso institutas, Nyderlandų garso ir vaizdo institutas ir Serbijos nacionalinė biblioteka.

Projekto tikslas – parodyti, kaip migracija iš ir į Europą bei žemyno viduje prisidėjo prie europietiškos kultūros raidos. Projektu siekiama parodyti tiek žymių, tiek ir eilinių migrantų indėlį į Europos progresą. Naują „Europeanos“ kolekciją sudarys virtualios fotografijų, garso ir vaizdo, dokumentų ir kitų objektų parodos ir galerijos. Projekto rengėjai ir dalyviai tikisi, jog „Europeanos“ interneto platformoje paskelbta nauja kolekcija sudomins ne vieną migracijos tema besidomintį lankytoją.

Projektas prasidėjo rugsėjo 18–19 dienomis, visiems partneriams susitikus Hagoje. Susitikimo metu dalyviai susipažino su „Europeanos“ teminių kolekcijų ir objektų paskelbimo internete strategijomis, taip pat medžiagos redagavimo įrankiais, kaip antai, tinklaraščiais, galerijomis ir rinkiniais. Dalyviai turėjo progą pristatyti savo numatomą medžiagą ir pavienius objektus.

Skelbta Lituanikos skyrius

Paroda „Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centre veikia paroda „Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis“.


Parodoje eksponuojamos fotografijos iš svarbiausių atgimusios ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo akimirkų, kuriomis išryškėjo V. Landsbergio veiklos rezultatai įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir Laisvę: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio siekiai kelyje į nepriklausomybę, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo darbai kuriant ir ginant valstybę, Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje.

Parodos lankytojai gali apžiūrėti fotografijas iš Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, NATO multimedijos archyvo, Europos Parlamento garso ir vaizdo archyvo fondų, V. Landsbergio asmeninio archyvo. Fotografijų autoriai: Arnoldas Barysas, Julija Fassbender, Chip Hires, Vladimiras Gulevičius, Kęstutis Jankauskas, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Arturo Mari, Zenonas Nekrošius, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Vladas Ščiavinskas, Raimundas Šuika, Lilija Valatkienė.

Parodą parengė LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Trumpai apie parodą

Data spalio 11 – lapkričio 11 d.
Laikas I–V 9–18 val.
Vieta Valstybingumo centras, II a., 237 kab.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Skelbta Lituanikos skyrius

Valstybingumo centras jau atvėrė duris

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrusiu Valstybingumo centru aktyviai domisi tiek žiniasklaida, tiek visuomenė. Šio centro ašis – prof. Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, kurios perdavimo Nacionalinei bibliotekai sutartis iškilmingai pasirašyta spalio 11 d. Kol kas galima pamatyti ir pavartyti tik nedidelę dalį asmeninės bibliotekos knygų, tačiau Valstybingumo centro lentynos laipsniškai pilnės.

Daugiau renginio akimirkų >> 

Daugiau apie Valstybingumo centrą >> 

Skelbta Lituanikos skyrius

Valstybingumo centras jau atvėrė duris

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrusiu Valstybingumo centru aktyviai domisi tiek žiniasklaida, tiek visuomenė. Šio centro ašis – prof. Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, kurios perdavimo Nacionalinei bibliotekai sutartis iškilmingai pasirašyta spalio 11 d. Kol kas galima pamatyti ir pavartyti tik nedidelę dalį asmeninės bibliotekos knygų, tačiau Valstybingumo centro lentynos laipsniškai pilnės.

Daugiau renginio akimirkų >> 

Daugiau apie Valstybingumo centrą >> 

Skelbta Lituanikos skyrius

Prof. Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos dokumentai perduodami Nacionalinei bibliotekai

Spalio 11 d., 11 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvers Valstybingumo centras. Renginyje bus pristatoma pirmoji Vytauto Landsbergio ir Gražinos Ručytės-Landsbergienės Nacionalinei bibliotekai dovanotų dokumentų kolekcijos dalis ir Lietuvos Respublikos Seimo parengta paroda, skirta Laisvės premijos laureatui Vytautui Landsbergiui. Daugiau apie renginį >> 

Skelbta Lituanikos skyrius