Bibliotekos tinklaraščiai

Sutiktas 130-asis žurnalo „Santara“ numeris

Procul omnis esto clamor et ira / Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis

Žurnalo „Santara“ kredo


Renginio svečiai

Renginio svečiai

„Nepaisant visų liūdnų nuotaikų, kultūrinis gyvenimas teikia viltį, kad pajėgsime pakilti iš sunkių momentų, pasieksime tai, ko trokštame“,  – per žurnalo „Santara“ 130-ojo numerio pristatymą naujosiose bibliotekos erdvėse sakė prezidentas Valdas Adamkus, „Santaros“ konsultacinės kolegijos narys. Pasak Prezidento, jis žurnalą, kuris pradėjo eiti 1989 m. Kaune,  seka beveik nuo pirmųjų numerių. V. Adamkus „Santarą“ palygino su „Metmenimis“: pasak jo, pastarasis žurnalas išeivijoje sudarė sąlygas pasireikšti jauniesiems kūrėjams, paliesti reikšmingas temas. Kadangi renginio atmosferą neišvengiamai paveikė skaudi žinia apie filosofo Leonido Donskio mirtį, kalbos pabaigoje V. Adamkus prisiminė jį – artimą bendramintį ir bendradarbį, vieną iškiliausių tautos šviesuolių, kurio veikla, anot Prezidento, turėtų tapti įkvėpimu jaunajai kartai, o vyresniesiems – postūmiu tęsti pradėtus darbus.

Santūrus žurnalo vyriausiasis redaktorius Romualdas Norkus, padėkojęs Nacionalinei bibliotekai, prisiminė, jog prieš renginį įsivaizdavo, jog užteks 20 kėdžių. Visgi į jubiliejinio numerio sutiktuves susirinko gausi skaitytojų ir šiam leidiniui rašiusių autorių auditorija.  Susirinkusieji kelis kartus prisiminė senąjį Lituanistikos skyrių, kurio skaitykla daugeliui buvo tapusi antraisiais namais,  ir skyriaus  vedėją – šviesaus atminimo Silviją Mariją Vėlavičienę. Geografo Stasio Vaitiekūno žodžiais, net ir sovietmečiu bibliotekoje buvo drąsių žmonių.

Žurnalo viršelis

Žurnalo viršelis

„Santaros“ 130-asis numeris skirtas Bibliotekų metams ir rekonstruoto Nacionalinės bibliotekos  pastato atidarymui. Numerio viršelyje – Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde saugomas lenkų jėzuito Jokūbo Vujeko „Mažesniosios postilės “ vertimas į lietuvių kalbą, paprastai vadinamas Daukšos postile. Jubiliejiniame numeryje rasite net kelis Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojų tekstus. Straipsnyje „Eduardo Volterio laikas ir asmenybė“ Kęstutis Raškauskas  pristato pirmąjį Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovą. Lara Lempertienė aptaria 2015 m. startavusį „Vilniaus projektą“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir visuomenei pristatydami išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė pristato Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Lozoraičių šeimos kolekciją, kurią šiuo metu sudaro 23 tūkst. spaudinių. Tai yra neabejotinai didžiausias asmeninės kolekcijos pavyzdys Nacionalinėje bibliotekoje.

Renginio akimirkos >>

Skelbta Lituanikos skyrius

S. K. Kosakovskio nuotraukų paroda

parodaŠių metų kovo mėnesį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su Kosakovskių fondu Varšuvoje (Fundacja Kossakowskiego), Nacionaliniu M. K. Čiurlionio muziejumi Kaune ir Ukmergės kraštotyros muziejumi pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl Vaitkuškio (Wojtkuszki) skaitmeninio archyvo kūrimo. Sutartis sėkmingai įgyvendinama, o visiems, iki lapkričio 13 d. besilankantiems Varšuvoje, siūlome apžiūrėti parodą, fondo kartu su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio muziejumi surengtą „Susitikimų su istorija namuose“ (Dom Spotkań z Historią). Joje eksponuojamos Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837-1905) – literato, genealogo, knygos Kai kurių lenkų giminių istorinė genealoginė monografija (Monografe historiczno – geneologiczne niektórych rodzin polskich), 3 t 1859-1872 m. autoriaus ir vieno pirmųjų Lietuvoje fotografų-mėgėjų darytos nuotraukos.

paroda2

Skelbta Be kategorijos

Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė pristatė įžvalgas konferencijoje „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“

„Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445

Per konferenciją vyko diskusija „Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445

2016 m. rugsėjo 15-16 dienomis vyko III-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“, skirta Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui. Ją organizavo VDU Adomo Mickevičiaus organizacija ir VDU Politologijos katedra kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bei Lenkijos institutu Vilniuje.
unnamed-2

 

 

Renginys prasidėjo Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Jarosław Czubiński ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano prof. Šarūno Liekio sveikinimais. Inauguracinę paskaitą skaitė buvęs Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras, Europos Parlamento narys 2009-2014 m., dr. Paweł Kowal. Konferencijos metu buvo pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos dvišalius santykius iš įvairių mokslinių sričių perspektyvų. Savo įžvalgas pristatė ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Tyrėja pasidalino mintimis apie lietuvių ir lenkų santykių pradžią išeivijoje. Aptarė ten vykusius konfliktus ir darnaus sugyvenimo sąlygas.

Nuotraukų autorius Jonas Petronis.

Skelbta Lituanikos skyrius

Rusijos galios pavidalai A. Grigas knygose

grigasŠį mėnesį žurnalo „The New York review of books“ publikacijoje „The real power  of Putin“ („Tikroji Putino galia“) Benjamin Nathans pristato Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinei biografijai skirtas knygas, tarp jų –  vasarį leidyklos „Yale University Press“ išleistą Agnia Grigas knygą „Beyond Crimea: the new Russian empire“ („Anapus Krymo: naujoji Rusijos imperija“), kurioje Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė A. Grigas analizuoja Vladimiro Putino užsienio politiką, keldama klausimą, kaip Rusija perbraižys sienas posovietinėje erdvėje.

 

Putin has also waged a soft-power irredentist campaign to mobilize millions of ethnic Russians and Russian speakers in the “near abroad,” the former Soviet republics that now ring Russia’s western and southern flanks. And where a Russian political diaspora cannot be found, the political analyst Agnia Grigas shows in Beyond Crimea, Moscow creates one: via humanitarian assistance, media saturation, and widespread granting of Russian passports. But these efforts to recoup at least some of what was lost in 1991 have been both selective and opportunistic.

The Real Power  of Putin / Benjamin Nathans. The New York Review of Books. – 2016, sept. 29.

grigas_energy

Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ši nauja knyga pasieks ateityje, skaitytojams galime pasiūlyti 2013 m. išėjusią A. Grigas knygą „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“), kurioje aptaria Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Energijos klausimas skirtas ir A. Grigas publikacija leidinyje „The Baltic States in the EU: yesterday, today and tomorrow“. Tekstas, pavadintas „Energy policy: the Achilles heel of the Baltic States“ („Energijos politika: Baltijos šalių Achilo kulnas“), laisvai prieinamas internete: http://www.delorsinstitute.eu/011-16347-The-Baltic-states-in-the-EU-yesterday-today-and-tomorrow.html

Skelbta Lituanikos skyrius

Pirmajame rudens renginyje – pašnekesys migracijos tema

Parengė Dalia Cidzikaitė


Nors neretai susidaro įspūdis, jog kalbos apie emigraciją, ypač po naujų statistikos duomenų paviešinimo, primena anglų kalbos posakį apie mušamą negyvą arklį, išgirdus, jog emigracijos tema kuriamo filmo autorius yra jaunosios kino kūrėjų kartos atstovas, pradedi galvoti, jog gal ši tema dar nėra praradusi savo aštrumo, o svarbiausia, jog ji rūpi ne tik priešrinkiminėje karuselėje besisukantiems politikams ir emigraciją vien tik neigiamai vertinantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Menininke Ingra Mileryte ir režisierius Vytautas Tinteris

Menininkė Ingra Mileryte ir režisierius Vytautas Tinteris

Mūsų skyriaus rugsėjo 14 dieną surengtame pokalbyje, pirmame po vasaros, apie jaunų žmonių (e)migraciją, mobilumą bei ką šiais laikais reiškia būti lietuviu, galinčiu keliauti bet kur, kalbėjomės su kiną Estijoje studijavusiu ir savo gyvenimą tarp Lietuvos ir užsienio dalijančiu režisieriumi Vytautu Tinteriu, menininke Ingra Mileryte ir filmą Aleksandras Didysis apie Amazonės džiunglėse dirbusį gydytoją, misionierių, kunigą Aleksandrą Bendoraitį šiuo metu kuriančiu Vytautu Puidoku, beje, taip pat studijas baigusiu svetur ir save juokais vadinančiu nesėkmingai net kelis kartus emigruoti bandžiusiu lietuviu.

Filmo Plastikinių rūmų žmonės (angl. Plastic Palace People), kurio filmavimas prasidės šį rudenį Lietuvoje, režisierius Tinteris savo veikėjus apibūdina kaip žmones, kurie yra nesuprasti namuose, tačiau nepriimti ir užsienyje. Pasak Vytauto, jie gyvena niekur – nei čia, nei ten. Režisierius tiek savo veikėjus, tiek save bei nemažą dalį savo draugų, pasirinkusių gyvenimą ne Lietuvoje, vadina prarastąja – 20 amžiaus paskutiniojo dešimtmečio – karta ir sako, jog dėl šiandien neegzistuojančių sienų ir pasaulio atvirumo jis save laiko ne tiek lietuviu, net ne europiečiu, bet pasaulio piliečiu. Šiai minčiai pritarė ir Vytauto bendraamžiai, Vytautas Puidokas ir Ingra Milerytė.

Vytautas Puidokas

Režisierius Vytautas Puidokas

Pasak renginio svečių, šiandien didžioji dauguma jaunimo migruoja ne tiek dėl finansinių priežasčių, kiek dėl studijų bei didesnių galimybių tobulėti ir įgyvendinti savo sumanymus. Nepaisant to, juos vis tiek traukia sugrįžti į Lietuvą. Vieni jų čia pasilieka ilgėliau, kiti – trumpiau, treti – bent jau šiai dienai – suvisam. Taip jaučiasi Milerytė, po kelių ilgesnių išvykų į užsienį ir planų judėti toliau vis dėlto apsisprendusi apsistoti Vilniuje. Bent jau kol kas Vilnių savo nuolatine gyvenamąja vieta yra pasirinkęs ir Puidokas.

Antroje renginio dalyje susirinkusieji turėjo progą pamatyti Tinterio art-house režisūrinius kino darbus: praėjusiais metais Kaune nufilmuotą filmo Plastikinių rūmų žmonės sceną, šią vasarą sukurtą video darbą-dienoraštį ir pirmąją iš planuojamų dešimties filmo Seksualumo dekalogas dalį.

Renginio dalyviai

Renginio dalyviai

Lituanistikos tyrimų skyrius (e)migracijos temą analizuos ir netrukus prasidėsiančiame projekte „Pokalbiai apie (e)migraciją-2“, kuriame šįkart dalyvauja Utenos rajono gimnazijos moksleiviai bei rajono bibliotekos.

Nuotr. Vygaudo Juozaičio

 

Skelbta Lituanikos skyrius

Susitikimas su režisieriumi Vytautu Tinteriu

1437_1010_zoomed_vytautas-tinterisRugsėjo 14 d.  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius kviečia į susitikimą su režisieriumi Vytautu Tinteriu. Režisierius yra naujosios kartos lietuvių kino kūrėjas, studijavęs kino meną Taline ir Prahoje. Šiuo metu V. Tinteris dirba kino srityje Paryžiuje ir kartais grįžta į Lietuvą filmuoti jaunystę primenančių filmų. Menininko kūryba atskleidžia ir analizuoja šiuolaikines emigracijos problemas: Londone, Paryžiuje, Prahoje, Taline ir Lisabonoje gyvenusiam V. Tinteriui labiausiai rūpi Rytų europiečio identiteto problemos, ypač vadinamoji prarastoji – XX amžiaus paskutinio dešimtmečio – karta: viena koja – jau užsieny, tačiau kita – šaknimis įaugusi Lietuvoje.

Renginyje bus pristatomas rugsėjį Kaune ir Berlyne pradedamas filmuoti debiutinis pilnametražis filmas „Plastikinių rūmų žmonės“. Tai – tragikomedija, pasakojanti apie konservatyvioje ir provincialioje Lietuvos visuomenės dalyje gyvenančius Adomą ir jo merginą Mariją – jaunus laisvos sielos žmones. Adomas sunkiai dirba fabrike, siekdamas savo svajonės išvažiuoti į Vokietiją studijuoti vizualiųjų menų.

Apie jauno žmogaus tapatybės, saviraiškos, pasirinkimo ir mobilumo problemas kalbės menininkė Ingra Milerytė, režisierius Vytautas Puidokas ir filmo kūrėjas Vytautas Tinteris. Susitikimą ves dr. Dalia Cidzikaitė.

Renginio pradžia – 18.00 val.

Laukiame jūsų Nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius), V aukšte.

Skelbta Lituanikos skyrius

Įrašai pagal skyrius

Archyvai