Bibliotekos tinklaraščiai

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Šveicarija

2017 m. kovo 3 d., penktadienį, 16 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į renginį „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Šveicarija“.

Paskaitą apie lietuviškuosius atspindžius Šveicarijos kultūroje pristatys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje sudarytoja  Jūratė Caspersen.

Renginio metu taip pat bus atidaryta Šveicarijos LB kilnojamoji fotoparoda „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Savo kelionę po Lietuvą pradėjusi praėjusių metų liepos 17 d., minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, paroda, pažymima nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktį,  po Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrus, švietimo ir mokslo institucijas, muziejus ir bibliotekas keliaus ketverius metus.

Parodoje – Šveicarijos LB narių fotografijos, kuriose įamžinti Šveicarijos lietuvių gyvenimas ir veikla, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą, kultūrą ir tradicijas, šveicariškos tradicijos bei įspūdingiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai.

Paroda bus eksponuojama LNB 5 a. atrijuje, paskaita vyks konferencijų salėje 5 a.  (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Skelbta Lituanikos skyrius

„Eglyno snieguolės“ ir kitos veikliosios JAV lietuvės

Parengė Dalia Cidzikaitė


Skyrius „Moterų gyvenimas“ Čikagoje leidžiamame katalikiškame dienraštyje Draugas atsirado 1949 metais. Viena iš trijų skyrių redagavusių redaktorių, Stasė E. Semėnienė, rašo, jog jis „gimė“ su kunigo dr. Juozo Prunskio, nepriklausomoje Lietuvoje leisto laikraščio XX amžius redaktoriaus, atėjimu į Draugą ir jam tapus šeštadieninio priedo „Mokslas, Menas, Literatūra“, dar žinomo kaip kultūrinis priedas, redaktoriumi.

Semėnienė prisimena, jog vos pradėjus redaguoti „Moterų gyvenimą“ pirmasis jos rūpestis buvo „nutiesti draugiškumo bei bendradarbiavimo tiltą su vietinėmis lietuvėmis“, t. y. ankstesne lietuvių emigrančių banga. Naujosios redaktorės geros intencijos pasiteisino, į skyrių su entuziazmu rašė senosios kartos visuomenininkės, ypač tos, kurios aktyviai dalyvavo visuomeninėje tiek lietuvių, tiek amerikiečių veikloje. Metams bėgant, skyriuje atsirado ir informacijos apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių veiklą.

„Moterų gyvenimas“ tapo daugybės lietuvių moterų visuomeninių organizacijų veiklos veidrodžiu, ir ne tik katalikiškų. Vartydama Drauge šio skyriaus puslapius, skyrelyje „Iš moterų veiklos“ (kitais kartais – „Iš moterų pasaulio“ arba „Pas mus“) suskaičiavau beveik 30 lietuviškų moterų organizacijų. Remiantis 1965 metais skyriuje paskelbta informacija, JAV tuo metu veikė 56 lietuvių moterų organizacijos (Z. Juškevičienė, „Moterų organizacijų atstovių sąskrydis“. Draugas. 1958 m. balandžio 12 d.). Tai labiau žinomos: Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Moterų sąjunga, Pabaltijo Moterų Taryba, Chicagos Lietuvių Moterų Klubas, D. L. K. Birutės Draugija, arba Birutietės, Moterų Vienybės Klubas, Lietuvos Dukterų Draugija, SLA Moterų kuopa; mažiau žinomos: Šv. Teresės Kūdikėlio Jėzaus Draugija, Lietuvių Moterų Draugija „Apšvieta“, Lietuvių Gailestingųjų Seselių Sąjunga, Don Varno Amerikos legiono posto #986 pagalbinis moterų vienetas, Nekaltai Pradėtos Marijos Seserų rėmėjų draugija, Putnamo seselių rėmėjų draugija, Lietuvių dantų gydytojų sąjunga, Illinois lietuvių gydytojų pagalbinė moterų draugija; vėliau atsiradusios: Lietuvių Moterų Klubų Federacija (įkurta Vokietijoje 1947 metais), Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos Žmonų klubas (įkurtas 1958 m.), Balzeko lietuvių kultūros muziejaus moterų vienetas (vėliau – gildija; įkurta 1969 m.), Jaunesniųjų moterų rašytojų draugija (klubas?) (įkurta 1972 m.?), Čikagos lietuvių dailininkių sąjunga (įkurta 1972 m.), Jaunimo centro Moterų klubas, Lithuanian Junior League („Gintaro“ baliaus buvusių debiutančių vienetas; įkurtas 1972 m.?), Pasaulio moterų šalpos organizacija Lietuvai „Women for Lithuania“ (įkurta 1990 m.) ir kitos. Netgi aptikau moterų grupę, pasivadinusią „Eglyno snieguolėmis“. Tai JAV gimusių trijų kartų moterys, puošusios eglutę Čikagos Mokslo ir pramonės muziejuje.

Taigi lietuvę „Moterų gyvenime“ pirmiausia apibrėžė jos visuomeninė veikla, dalyvavimas organizacijoje, daugeliu atvejų – daugiau nei vienoje iš jų. Būtent į tokią lietuvę buvo nukreiptas laikraščio skyriaus redakcijos žvilgsnis, jai skiriama daugiausia dėmesio.

Skelbta Lituanikos skyrius

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Vasario 21 d. Jungtinių Tautų organizacija nuo 1999 metų yra paskelbusi Tarptautine gimtosios kalbos diena.
Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Ji rodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą. Taip apie tautą, protėvius ir kalbą XIX amžiaus viduryje rašė Simonas Daukantas knygoje “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”: „…užlaikė mūsų senovės kalbą, kuria mes šiandien, jų vaikai, galim didžiuotis ir girtis, jog nė viena kalba šiame pasauly nėra taip aiški, kaip mūsoji“. Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Lietuvių kalbą buvo nuolat stengiamasi išsaugoti, ypač todėl, kad į ją įvairiais istoriniais laikotarpiais kėsinosi Lietuvos užgrobėjai.
Retų knygų ir rankraščių skyrius, prisijungdamas prie visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų Lietuvių kalbos dienų renginių kviečia į paskaitą „Simonas Daukantas – lietuvių abėcėlės kūrėjas“, kurią skaitys Ilinojaus universiteto Čikagoje (University of Illinois at Chicago) profesorius habil. dr. Giedrius Subačius.
Pristatydami prelegentą norime priminti, kad G. Subačiaus iniciatyva trys institucijos – Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas, Lietuvių kalbos institutas ir Nacionalinė biblioteka – parengė ir paskelbė originalia rašyba žemaitiškai parašytą kunigo, pranciškono, gydytojo, botaniko, pirmojo Lietuvos floros tyrinėtojo, vieno iškiliausių XIX a. švietėjų Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1846) botanikos veikalą Taislius augyminis (Augalų sistema) rankraštį, saugomą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje (F124-7). Kitas jo inicijuotas projektas, kuriame taip pat dalyvauja Nacionalinė biblioteka – Asmeninės lietuvių kalbos duomenų bazės, skirtos kasdienės kalbos ir istorijos tyrinėjimams, kūrimas (www.musulaiskai.lt ).
Lietuvių kalbos dienoms skirtoje paskaitoje habil. dr. Giedrius Subačius kalbės apie Simoną Daukantą (1793–1864 ) – Lietuvos istoriką, rašytoją ir švietėją, vieną pirmųjų tautinio atgimimo ideologų, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio, siekusio sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai, dalyvių. Svarbiausiu S. Daukanto uždaviniu buvo lietuvių tautos istorijos šaltinių paieškos, jų tyrinėjimas, knygų lietuvių kalba rašymas, siekiant šviesti, kelti savigarbą, savo vertės suvokimą. S. Daukantas pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai. Pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais išleido ir eilę populiarių knygelių: „Parodymas, kaip apynius auginti“ (1847 m.), „Pamokinimas apie auginimą tabokos “ (1847 m.), „Pamokslas apie sodnus“ (1849 m.) ir kitas. Istorikas yra sukūręs nemažai naujadarų, kurie prigijo lietuvių kalbos vartosenoje: laikrodis, auka, prekyba, vytis, karvedys, vaistininkas ir kt.
Laukiame visų vasario 23 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) V a. kino salėje. Įėjimas laisvas.

Skelbta Be kategorijos

Ponios Almos morkų pyragas

Lauktuvės iš Kauno – pyrago receptas! Priėmime po šią savaitę vykusios konferencijos „Gyvenimas greta didžiųjų vyrų: moteris emigracijoje“, surengtos Almos Adamkienės 90-mečio proga, buvo vaišinama morkų pyragu pagal A. Adamkienės receptą. Pyragą, kurio gabaliukai buvo sparčiai išgraibstyti, galima išsikepti ir namie, tik nepatartina kruopščiai laikytis visų recepto nurodymų Maketuojant įsivėlė klaida.

Skelbta Lituanikos skyrius

Šv. Valentinas

Vasario 14 d. katalikų šalyse yra Šv. Valentino diena. Valentino diena žinoma ir kaip įsimylėjėlių diena. Kas gi buvo Šv. Valentinas ? Tai vienas iš trijų Romos kankinių ir Romos šventųjų (m. 269 m.). Manoma, kad Valentinas buvo krikščionių vyskupas ir kunigas. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Tuo jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. O vyskupas Valentinas sutuokdavo jaunuolius slapčia. Už tai Klaudijus II jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, kur vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.
Romos katalikų bažnyčioje iki 1969 m. Šv. Valentino diena buvo švenčiama vasario 14 d. Pirmoji Šv. Valentino fiesta buvo surengta 496 m. popiežiaus Gelasijaus I laikais. Nuo 1969 m. Šv. Valentino diena buvo pašalinta iš katalikų švenčių kalendoriaus, tačiau, nežiūrint į tai, Šv. Valentino diena tebebuvo švenčiama Maltos Balzano parapijoje ir tuo pačiu išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Daugiau sužinoti apie Šv. Valentino gyvenimą ir darbus galima enciklopediniame šventųjų bei palaimintųjų gyvenimų rinkinyje Acta Sanctorum (liet. Šventųjų Darbai). Tai viena didžiausių enciklopedijų visoje mokslinės literatūros istorijoje. Šį veikalą pradėjo belgų vienuolis, jėzuitas Jonas Bollandus (1596-1665). Visi kiti jo darbo tęsėjai vadinami bolandistais. Nuo 1643 m. iki mūsų laikų iš viso pasirodė 68 tomai. Tačiau darbas dar nebaigtas: šeši tam specialiai pasiruošę bolandistai (visi jie yra belgai jėzuitai) Briuselyje, šv. Mykolo kolegijoje, ruošia trūkstamus tomus, kuriuose dar turi būti aprašyti lapkričio ir gruodžio mėnesių šventieji.
Su leidiniu Acta Sanctorum galima susipažinti bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Prieš patenkant į Nacionalinę biblioteką, rinkinys priklausė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos bibliotekai ( tai liudija antspaudas Библіотека Виленской Р.К. Епархіальной Семинарiи), prieš tai – Vilniaus akademijos bibliotekoje. O rankraštinis įrašas priešlapyje negrąžinusį knygos įspėja, kad už tai gresia griežčiausia bausmė – ekskomunika, t.y. atskyrimas nuo Bažnyčios bendruomenės..

Skelbta Be kategorijos

„Metai“ bibliotekoje: vasaris

Kultūrinių renginių kupiną Knygų mugės savaitę siūlome pasitikti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Vasario 20 dieną, pirmadienį, 17 val. Nacionalinė biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga kviečia į mėnraščio „Metai“ vasario numerio pristatymą, kurį ves pats žurnalo redaktorius ANTANAS ŠIMKUS.

Šį kartą ciklo „METAI bibliotekoje“ renginyje dalyvaus gausus kūrėjų būrys:

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas ANTANAS A. JONYNAS,

literatūros kritikas, eseistas VALENTINAS SVENTICKAS,

rašytoja RASA AŠKINYTĖ,

poetė AGNĖ ALIJAUSKAITĖ,

poetas AISTIS ŽEKEVIČIUS.

Organizatorius – Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos tyrimų skyrius.
Renginio vieta – LNB V a. meno erdvė 535.

Skelbta Lituanikos skyrius