Paskutiniame žurnalo „Lithuanian Heritage“ numeryje (2012, Nr. 5, p. 12-16) pasirodė graikų-lenkų istoriko, scenaristo Miltiades Varvounis (gim. 1980 m. Atėnuose) straipsnis apie inžinierių Zigmantą Mineiką (Zygmunt Mineyko).
Z. Mineika gimė 1840 metais Ašmenos apskrityje, gimnaziją baigė Vilniuje, tėvų buvo auklėjamas lietuviško patriotizmo dvasia. Jis studijavo karo inžinerijos mokykloje Sankt Peterburge, kur 1859 metais įsijungė į besirengiančių sukilti patriotų gretas. Sužinojęs apie tai, kad carinė ochranka susekė būsimojo sukilimo rengėjus, Z. Mineika sugebėjo pabėgti į užsienį, kur Genujoje 1861-1862 metais lankė būsimojo sukilimo karininkų mokyklą. Prasidėjus 1863 metų sukilimui, atvyko į buvusią LDK teritoriją ir buvo paskirtas Ašmenos apskrities komendantu ir vadovavo keliasdešimties sukilėlių būriui. Vietinių rusų ir baltarusių caro valdžios rėmėjų suimtas, buvo perduotas rusų karinei vadovybei, kalintas Ašmenoje ir Vilniuje. Iš pradžių, kaip ir kiti sukilimo vadai, rusų ypatingojo karo lauko teismo buvo nuteistas mirti pakariant, tačiau netrukus mirties bausmė buvo pakeista 12 metų katorgos Sibire. 1864 metais varomas etapu į Tobolską, sugebėjo pabėgti (persirengęs mirusio nelaimės draugo rūbais ir pasiėmęs jo dokumentus), kurį laiką gyveno Tomske, paskui pabėgo į Prancūziją.
1869 metais Paryžiuje baigė karo inžinerijos mokslus ir gavo generalinio štabo kapitono akademiko laipsnį. Iš Paryžiaus išvyko į Turkiją ir ten karo inžinieriumi dirbo iki 1890 metų, 21 metus statė kelius, tiltus ir geležinkelius Otomanų imperijoje. Prasidėjus turkų ir graikų karui, nedvejodamas stojo graikų pusėn ir nuo to laiko iki mirties gyveno ir dirbo Graikijoje, užimdamas labai aukštas pareigas. Graikijoje Z. Mineika gyveno 33 metus (be ko kito, atkasė Dodonės Dzeuso šventyklą, buvo spaudos korespondentas pirmosiose Olimpinėse žaidynėse Atėnuose), nuo 1877 metų buvo Graikijos kariuomenės generalinio štabo narys ir topografijos skyriaus viršininkas. Už didelius nuopelnus Graikijos valstybei 1910 metais Z. Mineikai buvo suteiktas Graikijos garbės piliečio vardas. 1911 ir 1922 metais lankėsi Vilniuje, padovanojo Vilniaus Universitetui numizmatikos rinkinį.
Z. Mineika mokėjo lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų, turkų ir graikų kalbas, buvo geras jojikas, medžiotojas ir šokėjas. Jis yra vadinamas Vilniaus „grafu Montekristu“. Amžininkams įsiminė jo „lietuviškas atkaklumas“ ir vilnietiškas patriotizmas. Jo namus puošė Erelis ir Vytis, vienas iš trijų sūnų vadinosi Witoldas (Vytautas), viena iš šešių dukterų – Aldona. 1911 m. jis rašė: „Esu aplankęs daug pasaulio vietovių ir įvairių reto grožio miestų, bet Vilnius liko visiems laikams gražiausias iš visų, jo gyventojai – mieliausi, panelės – gražiausios, o Lietuva – žaviausias mano vaizduotės kraštas.“ Mūsų bibliotekoje galima rasti Z. Mineikos knygą Z tajgi pod Akropol. Wspomnienia z lat 1848-1866. Warszawa, 1971 (Šifrai Clenk.20/971, 3.287791).
1880 m. Z. Mineika vedė Persephone Manari, Janinos miesto (Graikija) mokyklos direktoriaus dukrą. Z. Mineikos anūkas (jo dukters Zofijos sūnus) buvo ilgametis Graikijos ministras pirmininkas Andreas Papandreou (1919-1996). 2009 m. spalio mėn. Graikijoje įvykusiuose rinkimuose laimėjo socialistų partija su jos lyderiu George’u Papandreou. Paskelbiant šią žinią žiniasklaidoje, buvo primintas faktas, kad G. Papandreou protėvis Mineika yra kilęs iš Vilniaus krašto, jis dalyvavęs 1863–64 m. sukilime prieš caro valdžią. 2002 m. Graikijos užsienio reikalų ministrui G. Papandreou viešint Lietuvoje, jam buvo įteiktas protėvių Mineikų šeimos herbas ir Lietuvos istorija. Abu tuometiniai Lietuvos ir Graikijos užsienio reikalų ministrai aplankė Papandreou protėvio Zigmanto Mineikos kapą Vilniuje.
Straipsnio apie Z. Mineiką autorius Miltiades Varvounis vadina save Graecorum et Polonorum filius (graikų ir lenkų sūnus). Jo tyrimų sritis yra Lietuvos ir Lenkijos kultūra, karyba, lenkų, lietuvių ir turkų istorija, povandeninių laivų kovos Antrojo pasaulinio karo metu, Otomanų imperijos kartografija. M. Varvounis savo tautine pareiga laiko studijuoti Lenkijos civilizaciją ir su ja supažindinti visą pasaulį. Jis gyvena Atėnuose, Laske (Lenkija) ir Kaune. Autorius yra parašęs keletą istorinių knygą graikų kalba, tačiau daugiausiai populiarumo sulaukė jo paskutinis kūrinys anglų kalba – „Jan Sobieski: The King who saved Europe” (liet. Jonas Sobieskis: Karalius išgelbėjęs Europą).
Jonas Rimka