Nuo 1962 metų Kovo 27-ąją yra minima tarptautinė teatro diena. O pats teatras virpina žmonių širdis jau daugiau nei 2000 metų – graikų drama atsirado dar VI a. pr. m. e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Tuo laikotarpiu teatras buvo šventas reikalas – vaidinimais graikai pagerbdavo dievą.
Šiandien teatras suprantamas kaip meninės išraiškos priemonė, pramoga. Na, o sovietmečiu teatras, kartu su kitais menais, buvo ypatingai ribojami cenzūros. Tačiau menininkai vis tiek rado kelią, kaip kalbėti į žiūrovus simbolių ir metaforų kalba…
Išskirtinė asmenybė, kurią šiandien kviečiame prisiminti, yra režisierius Jonas Jurašas. 1972 m. pavargęs nuo ideologinio spektaklių koregavimo ir priekaištų režisierius parašė laišką Lietuvos TSR komunistų partijos centro komitetui. Tai liudijo ryžtingą apsisprendimą nepataikauti sovietinei sistemai ir užvėrė duris į bet kokias galimybes kurti ir gyventi tėvynėje. 1974 m. režisierius su šeima emigravo iš Lietuvos. O koks gi buvo teatras išeivijoje?
Kviečiame prisiminti 2011 metais mūsų skyriaus paruoštą parodą režisieriaus Jono Jurašo jubiliejui paminėti – „Gyventi teatru…”. Didžiausias dėmesys šioje parodoje sutelktas būtent į du dešimtmečius (1974-1989 m.) Vakaruose trukusį menininko kūrybos etapą.