Optinę virpėjimo iliuziją sukuriančios linijos albumo „Žilvinas Kempinas. Lėta eiga“ („Zilvinas Kempinas. Slow Motion“) viršelyje yra tarytum virbai vartuose, kurie veda į dinamiškus vizualinių menų kūrėjo Ž. Kempino darbus.
Leidinys skirtas šią vasarą Jeano Tinguely muziejuje Bazelyje, Šveicarijoje, atidarytai parodai „Lėta eiga“. Tai – didžiausia personalinė Ž. Kempino paroda: muziejus menininkui suteikė net 1500 kvadratinių metrų plotą. Šioje erdvėje eksponuojami tiek nauji, tiek senesni kūriniai. Dalyje parodos Ž. Kempinas formuoja dialogą su kinetines skulptūras kūrusio šveicarų menininko J. Tinguely (1925 – 1991) darbais. Išnaudojama ir Reino upės kaimynystė: už muziejaus langų atsiveriantis gamtovaizdis tampa „Laiko juosta“ („Timeline“) pavadintos instaliacijos dalimi.
Apskritai Ž. Kempino braižas turi stiprų „čia ir dabar“ atspalvį. Nors studijavo tapybą, menininkas pasirinko kitokią kūrybos kryptį – jį sudomino trimatė erdvė ir judesys. Architektūriški, minimalistiniai šio autoriaus darbai kelia asociacijų su budistine tuštumos filosofija. Knygoje pateikiamame pokalbyje su muziejaus direktoriumi Rolandu Wetzeliu Ž. Kempinas pažymi, kad savo darbų neįsivaizduoja be žiūrovo: kūriniai esantys tarytum situacijos, kurias stebėtojai suvokia ir patiria pagal tos akimirkos nuotaiką.
Jau keliolika metų Ž. Kempinas gyvena ir kuria Niujorke. Jo darbai eksponuojami visame pasaulyje – netgi tokiose prestižinėse meno erdvėse kaip Pompidou centras Paryžiuje ir Niujorko Modernaus meno muziejus.
Meninko ryšys su Lietuva nenutrūksta. 2009 m. Ž. Kempinas atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje. 2012 m. jam buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Anglų ir vokiečių kalbomis išleistas albumas su Kęstučio Šapokos, Karine Tissot ir R. Wetzelio parengtais tekstais suteikia progą geriau pažinti ir apmąstyti Ž. Kempino kūrybą.