Rugpjūčio 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko seminaras-diskusija „Lituanikos fondas: tyrimų ir informacijos sklaidos galimybės“. Susitikimo pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė pasveikino susirinkusius, įžangos žodį tarė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Susitikime dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto l. e. p. dekanė. doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lituanikos skyriaus darbuotojai. Šio seminaro tikslas – supažindinti su įvairių mokslo šakų leidiniais, esančiais Lituanikos fonde, pasiūlyti tyrinėtinas sritis/ar preliminarias temas jauniesiems tyrėjamas, stiprinti ryšius su Lietuvos edukologijos universitetu. Toliau skaityti „Seminaras „Nacionalinės bibliotekos Lituanikos fondas: tyrimų ir informacijos sklaidos galimybės“”
Mėnuo: 2013 rugpjūčio
Iš Lituanikos fondų: Saukų kūrybos albumas
Lituanikos skyriaus fonduose galima rasti ne tik lietuvių išeivijos periodinių ledinių, grožinės, istorinės literatūros, bet ir kitomis kalbomis išleistų lituanistinių knygų, meno albumų. Lituanikos skyrių pasiekė tapybos ir skulptūros darbų almanachas „Sauka family. Painting. Sculpture“.
Menininkų Saukų šeimos vardas labai gerai žinomas Lietuvoje. Rimantas Dichavičius 2001-aisiais sudarė ir išleido Šarūno Saukos tapybos albumą, kuriame apie dailininko kūrybą kalba: „Šarūno Saukos kūryba peržengia siaurus nacionalinės kultūros rėmus, tapdama ne tiktai mūsų šalies, mūsų amžiaus ligos istorija, bet ir visos krikščioniškosios civilizacijos tragiško likimo simboliu.“ Rimantas Dichavičius žymaus lietuvių tapytojo kūrybą siekė parodyti Maskvos žiūrovams. 2011 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos sostinėje atidaryta personalinė Šarūno Saukos paroda.
2012 metais Sankt Peterburge išleista knyga apie Saukų šeimos (Šarūno Saukos, Nomedos Saukienės ir sūnaus Mykolo Saukos) kūrybą. Šis kūrybos almanachas supažindina Rusijos skaitytoją su šiuolaikine lietuvių menininkų kūryba. Almanache dar galima rasti pačių menininkų refleksijas apie paslaptingą kartais net gąsdinančią žmogaus būtį/prigimtį, kuri yra išeiškiama šeimos kūryboje. Šį leidinį sudaro keturi kritiniai straipsniai. Pirmame straipsnyje analizuojamos filosofinės, etinės, meno problemos Saukų kūriniuose. Kiti trys šio albumo tekstai skirti kiekvieno autoriaus kūrybai aptarti. Leidinys papildytas menininkų darbų reprodukcijomis, fotografijomis bei biografijomis.
Lietuvos išeivių krepšinis
„…Jei lietuvių tautos kultūros veidas ryškinamas ir keliamas mokslo, meno ir religijos priemonėmis, tai sportui dar lieka plati tautiškojo būdo ugdymo sritis…“(V. Čižiūnas, Sportas, nr. 1-2, 1961 m. kovas)
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo nuo 1920 m. Jau 1922 m. Kaune įvyko ir pirmosios rungtynės. Galima teigti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Išeiviai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie šį žaidimą. Iki pat 1937 m. lietuviai nebuvo iškovoję nei vienos tarptautinės pergalės. Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionų titulą apgynė 1939 m.
Sportas išeivijoje užėme svarbią vietą. Steigėsi įvairios sporto sąjungos, kurioms priklausė daugiau kaip 1000 narių. Ypač aktyvi buvo Čikagos lietuvių sportinė veikla. Toliau skaityti „Lietuvos išeivių krepšinis”
Rugpjūčio 12 d. gimė Birutė Pūkelevičiūtė
Po seną sodą vaikšto pasiklydę angelai ir mato žemę pirmą kartą.
Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923 metų rugpjūčio 12 dieną Kaune. 1941 m. baigė gimnaziją, vėliau debiutavo kaip aktorė. Nuo 1941 m. studijavo VDU žurnalistiką ir germanistiką. 1944 m. išvyko į Vokietiją, o 1948 m. apsigyveno Kanadoje. Kanadoje Pūkelevičiūtė subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąjį poezijos rinkinį „Metūgės“ (1952). Šis poezijos rinkinys autorę įtvirtino kaip vieną originaliausių išeivijos autorių. Šis rinkinys buvo nepalankiai įvertintas išeivijos, juos trikdė pernelyg atvira dvasios retorika, erotiškumas, individo saviraiškos ir krikščioniškųjų dogmų supriešinimas. Tai paskatino rašytoją pasukti į prozą. Tik 1990 m. pasirodė antroji jos poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1965 m. poetė persikėlė gyventi į JAV ir įsitvirtino kaip romanų rašytoja („Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982)), tačiau teatrinės veiklos taip pat nenutraukė. 1957 m. režisavo Kazio Borutos „Baltaragio malūną“, o 1958 m. pastatė Balio Sruogos „Milžino paunksmę“. 1962 m. Čikagoje pastatė ir režisavo pirmąjį išeivijoje spalvotą garsinį filmą „Aukso žąsis“ (1965). 1990 m. pasirodo antroji poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1998-aisiaais sugrįžo į Lietuvą ir iki mirties čia gyveno. B. Pūkelevičiūtės prozai būdingas ornamentuotas pasakojimas, autobiografiškumas. Realybės vaizdavimą autorė praplečia simbolinėmis personažų figūromis, pasitelkdama kanoninius įvaizdžius, citatas iš įvairių šaltinių.
Vilties Prezidentą Stasį Lozoraitį prisimenant
Šiandien gimė Vilties prezidentu vadinamas Stasys Lozoraitis. Jam būtų sukakę 89 metai. Stasys Lozoraitis buvo Lietuvos ambasadorius prie Šv. Sosto, vėliau dirbo pasiuntiniu ambasadoje Vašingtone ir Romoje, kandidatavo į Lietuvos prezidentus 1993 metais, tačiau po metų netikėtai mirė. Šios sukakties proga kviečiame pasižiūrėti dokumentinio filmo fragmentus apie žmogų, kuris 50 metų dirbo aneksuotos, t.y. neegzistuojančios pasaulio žemėlapyje valstybės ambasadoriumi Vakarų šalyse ir daug prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Filme gausu Lozoraičių šeimos archyvinės medžiagos, o taip pat fiksuojama įsimintina Stasio Lozoraičio rinkiminė kelionė po Lietuvą. Filmo režisierius Vytautas V. Landsbergis.
Ištraukos iš filmo >>