Ona Šimaitė gimė 1894 m. sausio 6 dieną Akmenėje. O. Šimaitė – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba gelbėjo žydus II pasaulinio karo metu.
O. Šimaitė patekdavo į Vilniaus getą tvirtindama, kad turi atsiimti knygas iš žydų studentų. Ji įnešdavo maisto ir būtiniausių daiktų, o išnešdavo vertingus dokumentus. 1944 m. žydų gelbėtoja buvo suimta nacių ir nugabenta į Dachau koncentracijos stovyklą, o iš ten perkelta į stovyklą, esančią pietų Prancūzijoje. Po išlaisvinimo liko gyventi Prancūzijoje. Jai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas.
2004 m. minint Šimaitės 110-ąsias gimimo metines bei jos suėmimo ir išlaisvinimo 60-ąsias metines, išleista Rimanto Stankevičiaus monografija „Gyvenusi tautos himno dvasia“. 2006 m. pasirodė bibliotekininkės giminaičio Kazio Kęstučio Šimo knyga „Ona Šimaitė – Pasaulio tautų teisuolė“. 2012 m. išleista Julijos Šukys knyga „Epistolophilia: writing the life of Ona Šimaitė“. Knygas galima paskaityti Lituanikos skyriaus skaitykloje. Apie O. Šimaitę rašoma užsienio šalių enciklopedijose bei kituose leidiniuose.
Onos Šimaitės archyvinis palikimas yra nemažas. Jame vertingi dokumentai, laiškai, knygų vertimai, fotografijos. Dalį jų galima rasti Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Skyriuje taip pat galima rasti Onos Šimaitės laiškų žydų rašytojui Icchokui Merui kopijas. Jos laiškuose kartojosi: „Rašyk, Icchokai, rašyk“. Žydų gelbėtojos palaikymas bei teigiamas kūrybos vertinimas buvo labai svarbus jaunam autoriui.