Parengė Vytautas Smilgevičius
Radvilų giminės istorija neatsiejama nuo LDK ir Abiejų Tautų Respublikos. Todėl 2014 m. Lenkijos DiG leidyklos išleista I. Grzeluko ir W. Warchałowskio sudaryta knyga Inwentarze pałacu w Nieborowie, 1694-1939 : źródła do dziejów pałaców Radziwiłłów zachowane w bibliotece nieborowskiej (1694‑1939 m. Neboruvo dvaro inventoriai: Radvilų dvaro šaltiniai, saugomi Neboruvo bibliotekoje) suteikia galimybę išsamiau suvokti kultūrinę, ekonominę, politinę Lenkijoje gyvenusių Radvilų veiklą.
Knygoje pateikiami Neboruvo, Arkadijos, Radvilų rūmų Varšuvoje inventoriai – vienas vertingiausių istorijos šaltinių. Tai dokumentai, kuriuose surašyti dvaro ir palivarkų pastatai, juose esantis turtas. Inventoriai sudaromi perkant, parduodant dvarus, dovanojant arba parduodant turtą, vidutiniškai kas 8 metai.
60 km. į šiaurės rytus nuo Lodzės esančiame Neboruvo kaime dabar gyvena 900, netoli jo esančiame Arkadijos kaime – 250 žmonių. Šiuose dviejuose kaimuose įsikūrusiems Radvilų dvarams ir skirta aptariama knyga. Skaitydami ją tarsi galime persikelti į praeitį, neskubėdami apeiti dvarų kambarius, apžiūrėti savininkams priklausiusias meno, ginklų kolekcijas, pasivaikščioti sodu (jame 1775 m. augo 1772 medžiai ir krūmai).
Be kasdienėms reikmėms skirtų daiktų (1774 ir 1775 m. turėtų ~13 metrų pilko lietuviško audinio), būta daug meno dirbinių. Tai Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, šv. Kazimiero, Žygimanto Augusto portretai. Užfiksuota turėjus lietuvišką sidabrinę, 3 turkio akmenimis puoštą buožę. XIX a. pab. inventoriuose minimi Aleksandro, Žygimanto Augusto dokumentai, antspauduoti LDK spaudu; Liudvikos Karolinos Radvilaitės (taip pat valdžiusios Biržus, Kėdainius) 1675 m. sidabrinis medalis. Abiejų Tautų Respublikos praeitį priminė Lenkijos valdovų paveikslai, estampai, statulėlės; paauksuotas sidabrinis medalionas su išgraviruotais Ereliu ir Vyčiu; estampas, vaizduojantis Napoleoną I, suteikiantį konstituciją Varšuvos kunigaikštystei, T. Kosciuškos sukilimo popieriniai pinigai. Tai pažymi patriotinę Lenkijoje gyvenusių Radvilų politinę laikyseną.
Išsamiau su Radvilų dvarų kultūra ir tuo, ką valgė ir gėrė, kuo rengėsi, kuo sienas puošė, iš kokių šalių prekes pirkosi dvaro savininkai, kokie medžiai ošė jų soduose ir kiek zlotų 1939 m. buvo verti 50 „senovinių marmurų“ susipažinti galima aptariamoje knygoje, saugomoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.