Kunigo Augustino Liepinio (1896-1977) vardas užima reikšmingą vietą spaudos istorijoje. Dar studijuodamas Lietuvos universitete jis redagavo „Vienybę“ ir „Tiesos kelią“. Kunigas taip pat bendradarbiavo daugelyje katalikiškos pakraipos laikraščių. Iš jų paminėtini: „Žvaigždė“, „Sargyba“, „Laisvė“, „Šaltinis“, „Rytas“ ir kt. Gyvendamas Panevėžyje, jis redagavo „Panevėžio balsą“ (1924-1935) ir „Panevėžio Balsą“ (1935-1940). A. Liepinis buvo ne tik periodinės spaudos redaktorius ir bendradarbis, bet ir daugelio religinio turinio knygų sudarytojas ir vertėjas. Bene brandžiausias jo veikalas – gyvenimo pavyzdžių rinkinys „Kitų pėdomis“, kurio išleisti 3 tomai (T. 1 -1933, T. 2 -1937, T. 3- 1939 m.). Sudarytojas pirmo tomo pratarmėje rašė, kad „Kitų pėdomis“ bent iš dalies patarnaus pamokslininkams, mokytojams, kateketams, paskaitininkams ir kitiems kalbėtojams. Eilinis skaitytojas čia turėtų rasti nenuobodžių ir naudingų pasiskaitymų“. Parinkti pavyzdžiai yra ne tik istoriniai atsitikimai, bet ir gražūs padavimai, palyginimai, posakiai. Gyvenimo pavyzdžiai knygoje suskirstyti skyriais: Amžinosios tiesos; Gyvenimo dėsniai; Kelias į šviesą. Skaitytojo patogumui knygos gale išspausdinta abėcėlinė dalykų rodyklė, padedanti orientuotis įvairiose teksto sąvokose, pavyzdžiui: atgaila, mirtis, meilė, nuolankumas ir t. t.
Antrasis „Kitų pėdomis“ tomas pasirodęs 1937 m. skirtas krikščionybės įvedimo Lietuvoje 550 metų jubiliejui. Autorius stengėsi pateikti daugiau pavyzdžių iš Lietuvos ir lietuvių gyvenimo. Rašydamas šį tomą, A. Liepinis naudojosi įvairiais šaltiniais – M. Yčo atsiminimais „Nepriklausomybės keliais“ (1935), A. Aleknos „Lietuvos istorija“ (1934), A. Jakšto biografijų ir nekrologų rinkiniu „Užgesę žiburiai“(1930). 1939 m. pasirodžius trečiajam gyvenimo pavyzdžių rinkiniui, pedagogas J. Trimakas rašė: „Jis (A. Liepinis – A. R.) atspėjo žmogaus silpnybę. Jo knygas skaito tarsi dienraštį, bet tokį dienraštį, kur dienų bėgime išskaitai šventąjį raštą“. Didelę praktinę naudą turėjo 1926 m. (I-II d.) ir 1930 m. (III d.) pasirodžiusios „Katekezės“, kuriose A. Liepinis aiškino 192 katekizmo klausimus. Knygoje „Kelią faktams“ (1933) A. Liepinis atskleidė spaudos vietą visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, remdamasis šaltiniais, pateikė žinių iš spaudos istorijos. Trumpuose knygos „Jaunimo keliais“(1923) apsakymėliuose skaitytojas gali semtis gerumo, nuolankumo, meilės ir pagarbos vienas kitam. Ne vienas A. Liepinio parašytas veikalas liko rankraščiuose; kai kuriuos autorius sudegino 1952 m., užėjus politiniams karščiams. Tada žuvo dienoraštis, rašytas nuo 1923 m., atsiminimų knyga „Byro pabiros“ ir kiti raštai.
Liepinis išvertė nemaža užsienio autorių kūrinių. Tai B.Bartmano „Marija tikėjimo ir maldingumo šviesoje“ (1922), M. Mosko „Dievo akivaizdoje“ (1922), Berlju „Švenčiausios širdies mėnuo“ (1928), M. Mešlerio „Šv. Aloyzo gyvenimas“ (1926).
Visą straipsnį rasite:
Riaubienė, A. Kunigas, rašytojas, vertėjas: [apie kunigą Augustiną Liepinį]. XXI amžius, 2016, spal. 21, p. 16.