Sausio 26 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta apskritojo stalo diskusija „Lietuvių išeivijos paveldas“ tapo gera proga apžvelgti ne tik užsienyje esančio lietuviškojo paveldo padėtį, įvardyti iššūkius ir problemas, bet ir pasidalyti nuveiktais ir dar tik planuojamais darbais. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje diskutuota apie lietuvių paveldą užsienyje”
Mėnuo: 2018 sausio
Nacionalinės bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyviai susitiko Vilkyškių miestelyje
Tradicinė edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“, organizuojamo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, dalis yra gimnazistų susitikimas su emigracinės patirties turinčiais žmonėmis. Kadangi projekte „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyvauja Tauragės apskrities gimnazijos, šį kartą susitikimas surengtas Vilkyškių miestelyje. Gimnazistams apie savo patirtis Lietuvoje ir užsienyje pasakojo trys jauni veiklūs žmonės: programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Barbora Butkutė bei Matas Mačiulaitis ir Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas.
Baigęs teisės bakalauro studijas Mykolo Romerio universitete, D. Kaminskas studijas tęsė Kopenhagos universitete, drauge stengdamasis iš aplinkos paimti viską, kas įmanoma, pavyzdžiui, būtent Danijoje jis pamėgo bėgioti ilgas distancijas. Nors Kopenhagą jaunasis politikas laiko antrąja savo gimtine, jis iki šiol ryškiai prisimena ratukų dardėjimą, traukiant lagaminą per šaligatvio trinkeles, kai kaskart sugrįždavo į Lietuvą. Viešėdamas Lietuvoje pastebėdavo, kad šalis keičiasi, o jis tuose pokyčiuose nedalyvauja. Nors Kopenhagoje buvo susikūręs komfortišką gyvenimą, D. Kaminskas sugrįžo į Lietuvą ir pasirinko politiko karjerą savivaldoje. Už tarptautinę patirtį pokyčiams regionuose D. Kaminskas buvo apdovanotas „Globalios Lietuvos apdovanojimu 2017“. Tiesa, ne visi jo veiklą vertina pozityviai: jaunasis politikas minėjo, kad kartais susiduria su požiūriu „Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, o…“. Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyviai susitiko Vilkyškių miestelyje”
Panelės Mary L. Benton kelionė į Lietuvą 1919 metais
Parengė Dalia Cidzikaitė
1919 metai Lietuvai buvo išbandymų metai. Nepriklausomybę paskelbus 1918 metų vasario 16-ąją, 1919 metais ją de jure buvo pripažinusi tik Vokietija. Tais metais ji kovojo ne vienu, o trimis frontais: su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija. Neramu buvo ir likusioje Rytų Europoje – Vokietijos kapituliacija įžiebė karų virtines ir atnešė sumaištį dėl naujų valstybių galios. Tad nors Pirmasis pasaulinis karas baigėsi 1918-ųjų lapkričio 11-ąją, formali taikos sutartis pasirašyta tik 1919 m. birželio 28 d. Esant tokiai politinei padėčiai, keliauti po Europą buvo sudėtinga, kartais – net rizikinga, tačiau įmanoma. Tokią kelionę 1919 metų ankstyvą pavasarį iš Paryžiaus per Berną į Lietuvą atliko ir vėliau aprašė panelė Mary L. Benton, pasaulinės organizacijos „Jaunųjų moterų krikščionių asociacija“ (angl. Young Women‘s Christian Association, arba Y.M.C.A.) atstovė[1]. Toliau skaityti „Panelės Mary L. Benton kelionė į Lietuvą 1919 metais”
Knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymas
Kviečiame į knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymą, įvyksiantį sausio 31 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.).
Lietuva – piliakalnių kraštas. Šiuo metu mūsų šalyje žinomas net 921 piliakalnis, o visame baltų istorinių žemių areale, besidriekiančiame nuo Baltijos jūros vakaruose iki Okos upės aukštupio rytuose, būta apie 4 tūkst. baltiškų piliakalnių. Piliakalniai – daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje.
Prisidėdama prie 2017-aisiais minėtų Piliakalnių metų iniciatyvų, Lietuvos archeologijos draugija lietuvių, anglų ir rusų kalbomis išleido knygą „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“.
Renginyje dalyvaus:
knygos autoriai doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) ir doc. dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas),
prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas),
prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas),
Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė.
Renginį ves Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro Karo istorijos skyriaus viršininkas mjr. Gintautas Jakštys.
Renginio metu bus platinama knyga.
Sausio 26 d.: apskritojo stalo diskusija „Lietuvių išeivijos paveldas“
Sausio 26 d. 15 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į apskritojo stalo diskusiją „Lietuvių išeivijos paveldas“. Renginyje kalbėsime apie lietuvių paveldo užsienyje padėtį, iššūkius ir problemas, taip pat apie galimybes jį tyrinėti ir išsaugoti. Būsima diskusija – Nacionalinėje bibliotekoje eksponuotos kilnojamosios parodos „Išeivijos diplomatija laisvės byloje“ baigiamasis akordas. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus parengta paroda supažindino lankytojus su užsienio lietuvių vaidmeniu Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
Diskusijoje mintimis dalysis:
Arūnas Antanaitis, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius,
Ramūnas Kondratas, Vilniaus universiteto muziejaus direktorius,
Ramojus Kraujelis, Lietuvos vyriausiasis archyvaras,
projekto „Tikslas – Amerika“ vadovas Augustinas Žemaitis ir dalyvė Aistė Žemaitienė.
Praėjusį rudenį Jungtinėse Amerikos Valstijose projekto dalyviai 16 dienų fotografavo ir aprašinėjo rytinėje Amerikoje esančias lietuviškas vietas, fiksavo ir klausėsi vietos lietuvių pasakojimų. Visą jų surinktą medžiagą galima rasti internetinėje „Facebook“ paskyroje „Gabalėliai Lietuvos“.
Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai
Roberto Schumano fondo remiamas „Cahiers Lituaniens“ – vienintelis Lietuvos temai skirtas žurnalas prancūzų kalba. Kiekvieną rudenį išeinančiu žurnalu siekiama prancūzų skaitytojus supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra, kalba bei literatūra.
Kaip galima nujausti iš naujausio žurnalo viršelio, kuriame matome menininko Eriko Varno atvaizduotą Jeaną Paulį Sartre‘ą, šiam prancūzų rašytojui numeryje skiriama daug dėmesio. Žinia, J. P. Sartre‘as ir rašytoja, filosofė Simone de Beauvoir 1965 m. apsilankė Lietuvoje. Anot dr. Solveigos Daugirdaitės, 2015 m. paskelbusios studiją „Švystelėjo kaip meteoras“, vizitas, kuris neturėjo didelės reikšmės patiems Beauvoir ir Sartre’ui, buvo ir tebėra suvokiamas kaip reikšmingas Lietuvos visuomenei: užsieniečiams uždarą šalį aplankė pasaulinio garso intelektualai.[1] „Kuo lietuviams svarbi de Beauvoir ir Sartreo‘o viešnagė Lietuvoje?“, – šį klausimą S. Daugirdaitė gvildena naujausiame „Cahiers Lituaniens“ numeryje. Rusistikos ir sovietologijos studijų profesorė Cécile Vaissié (Université Rennes 2) į penkių dienų vizitą pažvelgia iš Beauvoir ir Sartre’o perspektyvos: jos tekstas pavadintas „Sartre‘as ir Beauvoir Lietuvoje: nesusipratimai, abipusės manipuliacijos ir nutylėjimai“. Po Lietuvą su intelektualų pora keliavo Lena Zonina, kurią Sartre‘as įsimylėjo 1962 m.: ji, manoma, yra ponia Z., kuriai dedikuota Sartre‘o autobiografinė knyga „Žodžiai“.
Toliau skaityti „Žurnalas „Cahiers Lituaniens“: apie Lietuvą prancūziškai”