Parengė Dalia Tarailienė
Birželio 1 d. Nacionalinėje bibliotekoje buvo pristatytas Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro neseniai sukurtas dokumentinis filmas „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ apie Lietuvą ir Japoniją siejančias asmenybes. Viena iš jų – Matas Šalčius: mokytojas, rašytojas, žurnalistas, kelioninės žurnalistikos Lietuvoje pradininkas ir žymus tarpukario Lietuvos keliautojas. Filme buvo panaudoti dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo jo archyvinio palikimo.
Į pirmąją kelionę į JAV per Sibirą, Kiniją, Japoniją M. Šalčius išvyko 1915 metais. Tai nebuvo pažintinė kelionė: jis iškeliavo norėdamas išvengti tarnybos kariuomenėje. Savo kelionių apybraižoje „Mano kelionė į Ameriką“ M. Šalčius rašė, kad vykdamas į Ameriką jis pasirinko neįprastą keliautojams maršrutą:
Aš gi atlikau kelionę visai iš kitos pusės: ne į vakarus, o į rytus. Iš Lietuvos iškeliavau iš Šiaulių, pro Vilnių, Smolenską, Samarą, Čeliabinską, visą Sibirą, Vladivostoką, Japonų jūras ir Japoniją, Didįjį vandenyną, į San Francisko miestą Kalifornijoje, o iš ten į Čikagą ir į Bostoną.
Lankymosi Japonijoje liudininkai – keletas išlikusių laiškų broliui Petrui Šalčiui, kuriuose perteikti įspūdžiai iš tekančios saulės šalies. Užuominos leidžia daryti prielaidą, kad M. Šalčių sužavėjo žmonių darbštumas, šalies ramybė, žaluma, gaivus jūros dvelksmas ore. 1915 m. Japonija keliautojui buvo tik laikina stotelė, tačiau likimas sugrąžino į šią šalį. 1917 m., po dvejų už Atlanto praleistų metų, JAV įsitraukus į I-ąjį pasaulinį karą, M. Šalčius vėl buvo pašauktas į kariuomenę. Jis nusprendė sugrįžti į Lietuvą, kur manė būsiąs naudingesnis savo šaliai, ir tuo pačiu keliu patraukė atgal. Atplaukęs iki Japonijos krantų sužinojo, kad karas dar nepasibaigęs, tad kuriam laikui apsistojo šiame krašte. Čia M. Šalčius surado nemažai išeivių iš Lietuvos, susipažino su vietos žurnalistais, kurie padėjo publikuoti jo straipsnius apie Lietuvą Japonijos spaudoje, bendravo su aukštųjų mokyklų studentais. Po pusės metų, praleistų Japonijoje, Vaclovo Biržiškos pastangų dėka M. Šalčius pasiekė Lietuvą ir apsigyveno Linkuvoje. Vėliau persikėlė į Kauną, kur aktyviai įsitraukė į žurnalistinį darbą.
Informacijos, sietinos su M. Šalčiaus kelione po Japoniją, archyviniame palikime nėra daug, tačiau išlikusi dokumentinė medžiaga yra įvairialypė: užuominų galima rasti jo kelionių užrašuose, literatūriniuose vaizdeliuose, skirtuose pradinių klasių mokiniams, korespondencijoje, publicistiniuose darbuose, ikonografinėje medžiagoje.
Su Mato Šalčiaus archyvu galima susipažinti Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriuje (F189).
S.O.S. iš San Francisco
Parengė Dalia Cidzikaitė
1915 metų gegužės 28 dieną iš San Francisco (JAV) buvo išsiųsta S.O.S. žinia, kuri skambėjo taip:
Gerbiamieji, Tamstos, būkite malonūs, duokite kuo greičiau A. Rimkai žinią, kad aš esu atvažiavęs S-Franciscan ir suleidęs Jam du atviruku, prašydamas pagelbos atvažiuoti Chicagon.
Atvirlaiškį su idilišku Japonijos miesto Jokohama (Yokohama) vaizdu (šiandien tai antrasis pagal dydį miestas po Tokijo) ateityje avantiūrinėmis kelionėmis pagarsėsiantis keliautojas Matas Šalčius išsiuntė JAV lietuvių visuomenės veikėjui Antanui Olševskiui (Olšauskas arba Olis, lenk. Olszewski) į Čikagą adresu 3252 So. Halsted St. Šiuo adresu nuo 1892 metų ėjo liberalios pakraipos laikraštis „Lietuva“. Olšauskas laikraštį leido nuo 1893 m. iki 1917 m. Čikagiškiai ištiesė Šalčiui pagalbos ranką – nuvykęs į Čikagą, jis netrukus ėmė aktyviai darbuotis JAV lietuvių ir Lietuvos labui.
JAV.