Matas Šalčius apie Luji Pasterą

Parengė Arida Riaubienė    


Tyrinėjant pedagogo, keliautojo, žurnalisto Mato Šalčiaus biografiją, dėmesį patraukė įdomus faktas, susijęs su šių dienų aktualijomis.

Šiek tiek daugiau nei dvejus metus, t. y. nuo 1915 m. spalio iki 1917 m. gruodžio, Šalčius gyveno ir dirbo JAV. Nors ir būdamas labai užimtas,  jis dalyvavo Tėvynės mylėtojų draugijos veikloje, kuri rūpinosi lietuviškų knygų leidimu ir platinimu. 1916 m. Šalčius perėjo dirbti į Niujorke įsikūrusią laikraščio „Tėvynė“ redakciją. Redaguodamas laikraštį, jis paskelbė daugybę aktualių straipsnių istorijos, švietimo, medicinos temomis. Už straipsnį „Žmonijos geradarys Liudvikas Pasteras“[1] Šalčius pelnė literatūrinę premiją. Puikus straipsnio įvertinimas paskatino žurnalistą parengti  knygelę „Liudvikas Pasteris, žmonijos geradaris; ir Jurgis Stefensonas: geležinkeliai“[2]. 48 puslapių knygelės pirmojoje dalyje rašoma apie garsaus prancūzų mokslininko, mikrobiologo Luji Pastero (Pasteur Louis 1822–1895) gyvenimą ir mokslinę veiklą.

Toliau skaityti „Matas Šalčius apie Luji Pasterą“

Vasario 13-oji – Pasaulinė radijo diena

Dalia Tarailienė


Visame pasaulyje minint šią datą, vertėtų prisiminti ir pirmąją lietuviškąją radijo stotį Kaune, kai 1926 m. birželio 12 d.  į  eterį pirmą kartą buvo prabilta lietuviškai  : „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“, o diktorius tuo metu perskaitė trumpas žinias iš šalies ir užsienio. Vakare Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti ir nuolatinę radiofoninę programą. 

Buvęs Valstybės radiofono direktorius Petras Babickas. Apie 1927 m. (F12-820)

Kaip byloja išlikę dokumentai,  didžiąją dalį programos sudarė informaciniai pranešimai, spaudoje skelbtos publikacijos ir kitos žinios tuo metu aktualiomis Lietuvos gyventojams temomis. O jau gruodžio mėnesį programa buvo papildyta Šv. Mišių iš sakralinių institucijų ir  netgi operų iš Valstybės teatro Kaune tiesioginėmis transliacijomis.  Darbo dienų vakarais,  dažniausiai apie 20 val., buvo skaitomos  paskaitos populiariomis švietėjiško pobūdžio temomis. Ypač daug klausytojų dėmesio sulaukdavo  užsienio kalbų mokymosi valandėlės, humoristinio turinio nuotaikingos laidos, kelionių įspūdžiai, kuriais dalindavosi įžymūs tarpukario keliautojai – Antanas Poška, Vincas Uždavinys, Matas Šalčius ir kiti.   Siekiant išplėsti klausytojų ratą, buvo ilginamas transliacijų laikas, įvedamos naujos valandėlės. Į talką, rengiant naujas programas, buvo kviečiami įžymūs to meto  Lietuvos rašytojai, mokslininkai. Kaune kūrėsi ir mėgėjiškos radijo stotys, kurių dėka buvo galima užmegzti tiesioginius ryšius su užsienyje gyvenančiai tautiečiais, aptarti daugelį jiems rūpimų klausimų.

Mėgėjiška radijo stotis Kaune. 1937m. (F189-845)

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugoma dalis Kauno radijo stoties  ir Valstybės radiofono archyvinių dokumentų (F157).

Ratai ir raštai: Matas Šalčius


Pastaraisiais metais dr. Dalia Cidzikaitė, dalyvavusi tarptautiniame projekte „Migration in Art and Sciences“,  tyrinėjo Nacionalinėje bibliotekoje saugomą keliautojo Mato Šalčiaus archyvą. Pasak jos, šis labai įvairus ir įdomus dokumentų rinkinys turi daug dėmesio vertų šakų bei atšakų. Tyrėjos nuomone, M. Šalčius buvo be galo verslus, lankstus, bendraujantis žmogus, rimtai žiūrintis į savo keliones ir turintis daugybę pareigų (įvairių organizacijų atstovas, daugelio laikraščių korespondentas…). Keliones M. Šalčius išnaudodavo ne tik savo, bet ir Lietuvos naudai. Dalios pasakojimas vaizdo įraše prasideda nuo 2.46 min.


Migracija svetainėje „Europeana Collections“: https://www.europeana.eu/portal/lt/collections/migration

Skrydis, kurio niekas nepamiršo

Parengė Diana Norkūnienė


1933 m. liepos 15 d. iš Niujorko oro uosto pakilo ir į Kauną išskrido lėktuvas „Lituanica“, pilotuojamas lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno. Lėktuvas sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną. Liepos 17-osios naktį savo didvyrių Kauno Aleksoto aerodrome laukė 25 tūkstančių žmonių minia. „Lituanica“ Kaune nepasirodė… Įveikęs beveik 7 tūkst. km kelią, lėktuvas sudužo iki tikslo belikus vos 650 km.

Retų knygų ir rankraščių skyrius, F151-7

Šį Lietuvos sūnų žygį, jo svarbą mums visiems dar kartą primena lakūnų amžininko, žurnalisto Mato Šalčiaus pranešimas, skaitytas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties ketvirtųjų metinių minėjime Buenos Airėse 1937 m. liepos 17 d.

Toliau skaityti „Skrydis, kurio niekas nepamiršo“

Pamparapam brolija, arba visiškai nemasoniškas dokumentas

Parengė Dalia Cidzikaitė


Dokumentas, įrodantis Mato Šalčiaus ir Antano Poškos narystę Pamparapam brolijoje. Iš Mato Šalčiaus archyvo (F-189), LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Matas Šalčius, garsusis žurnalistas, lietuvis keliautojas, o kai kam – tikras pramuštgalvis ir nuotykių ieškotojas, nestokojo humoro jausmo. Reikia įrodymo? Štai Šalčiaus fonde (Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje) rastas graikų kalba parašytas dokumentas. Kadangi graikų kalba neskaitau ir nekalbu, pagalbos kreipiausi į jau ne vienerius metus Graikijoje gyvenančią ir puikiai graikų kalbą mokančią draugę. Toliau skaityti „Pamparapam brolija, arba visiškai nemasoniškas dokumentas“

Per Japoniją į Ameriką (ir atgal)

Parengė Dalia Tarailienė


Birželio 1 d. Nacionalinėje bibliotekoje buvo pristatytas Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro neseniai sukurtas dokumentinis filmas  „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ apie Lietuvą ir Japoniją siejančias asmenybes. Viena iš jų – Matas Šalčius: mokytojas, rašytojas, žurnalistas, kelioninės žurnalistikos Lietuvoje pradininkas ir žymus tarpukario Lietuvos keliautojas. Filme buvo panaudoti dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo jo archyvinio palikimo.

Į pirmąją kelionę į JAV per Sibirą, Kiniją, Japoniją M. Šalčius išvyko 1915 metais. Tai nebuvo pažintinė kelionė: jis iškeliavo norėdamas išvengti tarnybos kariuomenėje. Savo kelionių apybraižoje „Mano kelionė į Ameriką“ M. Šalčius rašė, kad vykdamas į Ameriką jis pasirinko neįprastą keliautojams maršrutą:

Aš gi atlikau kelionę visai iš kitos pusės: ne į vakarus, o į rytus. Iš Lietuvos iškeliavau iš Šiaulių, pro Vilnių, Smolenską, Samarą, Čeliabinską, visą Sibirą, Vladivostoką, Japonų jūras ir Japoniją, Didįjį vandenyną, į San Francisko miestą Kalifornijoje, o iš ten į Čikagą ir į Bostoną.

F189-312 Mato Šalčiaus laiškas broliui Petrui į Maskvą 1915 m.

Toliau skaityti „Per Japoniją į Ameriką (ir atgal)“