Vasario 13-oji – Pasaulinė radijo diena

Dalia Tarailienė


Visame pasaulyje minint šią datą, vertėtų prisiminti ir pirmąją lietuviškąją radijo stotį Kaune, kai 1926 m. birželio 12 d.  į  eterį pirmą kartą buvo prabilta lietuviškai  : „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“, o diktorius tuo metu perskaitė trumpas žinias iš šalies ir užsienio. Vakare Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti ir nuolatinę radiofoninę programą. 

Buvęs Valstybės radiofono direktorius Petras Babickas. Apie 1927 m. (F12-820)

Kaip byloja išlikę dokumentai,  didžiąją dalį programos sudarė informaciniai pranešimai, spaudoje skelbtos publikacijos ir kitos žinios tuo metu aktualiomis Lietuvos gyventojams temomis. O jau gruodžio mėnesį programa buvo papildyta Šv. Mišių iš sakralinių institucijų ir  netgi operų iš Valstybės teatro Kaune tiesioginėmis transliacijomis.  Darbo dienų vakarais,  dažniausiai apie 20 val., buvo skaitomos  paskaitos populiariomis švietėjiško pobūdžio temomis. Ypač daug klausytojų dėmesio sulaukdavo  užsienio kalbų mokymosi valandėlės, humoristinio turinio nuotaikingos laidos, kelionių įspūdžiai, kuriais dalindavosi įžymūs tarpukario keliautojai – Antanas Poška, Vincas Uždavinys, Matas Šalčius ir kiti.   Siekiant išplėsti klausytojų ratą, buvo ilginamas transliacijų laikas, įvedamos naujos valandėlės. Į talką, rengiant naujas programas, buvo kviečiami įžymūs to meto  Lietuvos rašytojai, mokslininkai. Kaune kūrėsi ir mėgėjiškos radijo stotys, kurių dėka buvo galima užmegzti tiesioginius ryšius su užsienyje gyvenančiai tautiečiais, aptarti daugelį jiems rūpimų klausimų.

Mėgėjiška radijo stotis Kaune. 1937m. (F189-845)

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugoma dalis Kauno radijo stoties  ir Valstybės radiofono archyvinių dokumentų (F157).

Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Gimtasis žodis“

2015-GZ_Nr07-703x1024Lietuvoje leidžiamame žurnale „Gimtasis žodis“ gausu vertingų straipsnių, kurie naudingi ne tik pedagogams, bet ir literatūros tyrėjams ar mėgėjams. „Gimtajame žodyje“ – įspūdžiai apie perskaitytas knygas, kultūros ir literatūros reiškinius. Leidinys  supažindina su naujausiais lietuvių kalbos ir literatūros tyrimais.

Žurnale pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Per šių metų pusmetį Lituanikos skyriaus darbuotoja vyresn. bibliografė Deimantė Bandzevičiūtė parengė tris straipsnius, tyrinėjančius išeivijos autorių kūrybą.
Vasario mėnesį skelbtame straipsnyje „Antano Škėmos novelės „Giesmė“ ir Džeimso Džoiso romano „Ulisas“ ištraukos analizė. Modernusis žmogus“ analizuojami bei lyginami šių kūrinių modernizmo elementai.

Išeivijos kūrėjo Petro Babicko lyrika vertybiškumo aspektu nagrinėjama  balandžio mėnesio numeryje. Straipsnyje „Vertybių kaita Petro Babicko lyrikoje“ atsiskleidžia vertybių modeliai, jų kismas bei pagrindinės poezijos dominantės.

Naujausiame numeryje pristatomi mažai žinomo, Brazilijoje gyvenusio „Venancijaus Ališo poetiniai būdravimai“. Iš lietuvių poezijos ši išsiskiria filosofiškumu, Pietų Amerikos žemyno egzotika bei fantastiniais vaizdais.

Šių autorių kūrybos galite rasti Lituanikos fonduose.

Rašytojui Petrui Babickui atminti

babickas2_1Petras Babickas gimė 1903 m. Laukminiškiuose, Panevėžio valsčiuje. Šeimoje dar augo du broliai: Kazimieras ir Vytautas bei vyriausioji sesuo Uršulė (vėliau tapusi žymia aktore Une Bay). Tėvas anksti mirė. Petrą užaugino motina ir sesuo, su kuria siejo ypatingas ryšys. Sesuo rūpinosi jo išsilavinimu, visą gyvenimą visokeriopai rėmė ir skatino. Petras Babickas – maištinga, nerami asmenybė. Jo klajokliškas gyvenimas prasidėjo dar 1915 metais, kai užėjus vokiečiams jis pasitraukė į tuometinį Peterburgą, ilgai blaškėsi po Šiaurės Kaukazą ir tik 1918 metais grįžo į Lietuvą. Toliau skaityti „Rašytojui Petrui Babickui atminti“