Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Gimtasis žodis“

2015-GZ_Nr07-703x1024Lietuvoje leidžiamame žurnale „Gimtasis žodis“ gausu vertingų straipsnių, kurie naudingi ne tik pedagogams, bet ir literatūros tyrėjams ar mėgėjams. „Gimtajame žodyje“ – įspūdžiai apie perskaitytas knygas, kultūros ir literatūros reiškinius. Leidinys  supažindina su naujausiais lietuvių kalbos ir literatūros tyrimais.

Žurnale pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Per šių metų pusmetį Lituanikos skyriaus darbuotoja vyresn. bibliografė Deimantė Bandzevičiūtė parengė tris straipsnius, tyrinėjančius išeivijos autorių kūrybą.
Vasario mėnesį skelbtame straipsnyje „Antano Škėmos novelės „Giesmė“ ir Džeimso Džoiso romano „Ulisas“ ištraukos analizė. Modernusis žmogus“ analizuojami bei lyginami šių kūrinių modernizmo elementai.

Išeivijos kūrėjo Petro Babicko lyrika vertybiškumo aspektu nagrinėjama  balandžio mėnesio numeryje. Straipsnyje „Vertybių kaita Petro Babicko lyrikoje“ atsiskleidžia vertybių modeliai, jų kismas bei pagrindinės poezijos dominantės.

Naujausiame numeryje pristatomi mažai žinomo, Brazilijoje gyvenusio „Venancijaus Ališo poetiniai būdravimai“. Iš lietuvių poezijos ši išsiskiria filosofiškumu, Pietų Amerikos žemyno egzotika bei fantastiniais vaizdais.

Šių autorių kūrybos galite rasti Lituanikos fonduose.

In memoriam poetui A. Mackui (1932-02-11 Pagėgiai, 1964-12-28 Čikaga)

algimantas mackusAtsimenu Tave dažnai, o senas Vilniaus mieste,

Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu.

Atsigulu į žemę šiltą, šiltą

ir amžinai miegu, miegu…

Algimantas Mackus (1932–1964) – poetas, kritikas, eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų. Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m. su šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Kurį laiką gyveno pabėgėlių stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m. emigravo į JAV. JAV studijavo rusų kalbą ir literatūrą, Roosevelto universitete – psichologiją. Mackus buvo aktyvus išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvis. Nuo 1954 m. – lietuviško radijo laidų vedėjas. Dalyvavo akademinių organizacijų „Šviesa“ ir „Santara“ veikloje. Išleido poezijos rinkinius „Elegijos“ (1950), „Jo yra žemė“ (1959), „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962, Vinco Krėvės premija). Paskutinis A. Mackaus poezijos rinkinys „Chapel B“ (1965), dedikuotas tragiškai žuvusiam rašytojui Antanui Škėmai, išleistas jau po poeto mirties ir yra lyg jo paties nekrologas. Algimantas Mackus žuvo autoavarijoje 1964 m. gruodžio 28 d. Čikagoje. A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo >>>

Antanas Škėma: „Esu persodintas akacijos krūmas“.

SkemaEgzilis yra eksperimentinė laboratorija, kurioje išbandoma viskas, su kuo susidurs daugelis ateities žmonių savo brendimo kelyje, – ne tik dėl okupacijų, bet ir dėl globalizacijos.

Česlovas Milošas

Antanas Škėma gimė 1910 m. lapkričio 29 d. Lodzėje, Lenkijoje. Iki pirmo pasaulinio karo su šeima ten ir gyveno, vėliau kurį laiką dar gyveno Rusijoje ir Ukrainoje. 1921 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Antanas Škėma mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Aušros gimnazijoje Kaune. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto medicinos fakultetą, tačiau metė ir 1931 m. perėjo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultetą. 1935 m. įstojo į V.Sipavičiaus-Fedoto vadovaujamą dramos studiją. Vėliau Škėma jau buvo priimtas į Kauno Valstybės teatrą. Ten vaidino 1936-1940 m., o 1940-1944 m. dirbo aktoriumi ir režisieriumi Vilniaus Valstybės teatre. A. Škėma vaidino beveik visuose to meto spektakliuose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur aktyviai veikė įvairiuose lietuvių sambūriuose: Augsburgo dramos teatre, Hanau „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, „Dainavos“ meno ansamblyje, „Klumpės“ literatūriniame kabarete. 1949 m. atvyko į JAV, kur dirbo įvairius fizinius darbus (fabriko darbininkas, lifto aptarnautojas), tačiau kūrybinės veiklos neapleido. Antanas Škėma vaidino ir režisavo išeivijos teatrų trupėse, dalyvavo kultūriniuose sambūriuose, rašė meninę prozą, dramaturgiją bei literatūros kritiką. 1960-1961 m. dirbo Vienybės redakcijoje. Antanas Škėma žuvo autokatastrofoje 1961 m.

Lituanikos skaitykloje galite rasti žymiausius rašytojo Antano Škėmos kūrinius. Kviečiame!