Naujos knygos, skirtos Česlovo Milošo kūrybai

Litewskie konteksty Czesława Miłosza : monografia / Viktorija Daujotytė, Mindaugas Kvietkauskas ; tłumaczenie: Joanna Tabor. - Sejny : Pogranicze, 2014. - 441, [3] p., [1]  C(LKA)lenk.10/014
Litewskie konteksty Czesława Miłosza : monografia / Viktorija Daujotytė, Mindaugas Kvietkauskas ; tłumaczenie: Joanna Tabor. – Sejny : Pogranicze, 2014.

Lituanikos skyrių pasiekė dvi naujos knygos, skirtos Česlovo Milošo kūrybai. Pirmoji knyga – Vilniaus universiteto dėstytojų monografija “Litewskie konteksty Czesława Miłosza“. Knyga įdomi tuo, jog apie rašytoją kalbama kaip apie dviejų modernių visuomenių (lenkiškos ir lietuviškos) reiškėją, o jo biografijos lietuviškai-lenkiškas dvilypumas, pasaulėjautos ypatingumas – durys į sudėtingą, kartais sunkiai perprantamą, lietuvių-lenkų santykių labirintą.

Избранное / Чеслав Милош ; [перевод с польского Анатолия Ройтмана]. - Санкт-Петербург : Азбука : Азбука-Аттикус, 2012 [i.e. 2011]. - 318, [2] p., [4]  C(LKA)rus.41/012
Избранное / Чеслав Милош ; [перевод с польского Анатолия Ройтмана]. – Санкт-Петербург : Азбука : Азбука-Аттикус, 2012. 

2012 m. Sankt Peterburge išleista kūrybos rinktinė, skirta 100-osioms Česlovo Milošo gimimo metinėms. Šiame leidime galima rasti eilėraščių ir esė iš skirtingų rašytojo gyvenimo periodų. Tai savotiška dovana visiems poeto kūrybos gerbėjams. Kviečiame skaityti!

Tomas Venclova: „Poezija yra literatūros šerdis“

Nuotr. Ričardo Šileikos
Nuotr. Ričardo Šileikos

1937 m. rugsėjo 11 dieną gimė poetas, vertėjas, eseistas, literatūros tyrinėtojas, publicistas Tomas Venclova. Sveikiname rašytoją ir šia proga kviečiame skaityti T. Venclovos kūrybą, vertimus bei publicistinius darbus Lituanikos skaitykloje!

Poezija yra literatūros šerdis. Jos negalima nei pasiskolinti, nei paskolinti kitam; ji visada unikali, augte suaugusi su kalba ir tautos istoriniu patyrimu. Kiekviena tauta ją pati susikuria, kad savaip pasakytų, kas tautai reikšminga.

(Pertrūkis tikrovėje: straipsniai apie literatūrą ir kultūrą / Tomas Venclova; Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, 133.)  Toliau skaityti „Tomas Venclova: „Poezija yra literatūros šerdis““

Vasario 18 d. gimė pedagogė, rašytoja P. Orintaitė

Petronele_Orintaite-JanutienePetronėlė Orintaitė-Janutienė gimė 1905 m. vasario 18 d. Liepalotuose, Lukšių valsčiuje. P. Orintaitė – Lietuvos pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja. Orintaitė 1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją, o 1929 m. – Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Dirbo Mežeikių, Vikaviškio, Šiaulių gimnazijose, rengė švietėjiškus renginius, bičiuliavosi su Salomėja Nėrimi. 1939 m. susituokė su teisininku Kaziu Januta. 1944 m. su lietuvių banga pasitraukė į Vokietiją. Ten 1945–1949 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Augsburgo lietuvių gimnazijoje. 1949 m. su šeima persikėlė į JAV. Pirmuose kūrėjos eilėraščiuose jungiama liaudies dainų poetika ir sentimentalaus romanso tradicija. Vėlesnioje lyrikoje ryškūs tėvynės ilgesio motyvai, romantizuotas požiūris į istoriją. Žymiausi romanai priskiriami psichologinio tipo prozai. Romanuose ryškios feministinės idėjos, vaizduojamas provincijos inteligentų gyvenimas, realistiškai perteikiama šeimos dramos. Orintaitės atsiminimams būdinga emocinga, ekspresyvi kalba, ryškiai piešiami rašytojų Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Jablonskio, Balio Sruogos portretai. Atsiminimuose pasakojama apie pasitraukimą iš Lietuvos, apie nykią kasdienybę pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Publicistiniuose darbuose svarstomos moters padėtis šeimoje ir visuomenėje.  Toliau skaityti „Vasario 18 d. gimė pedagogė, rašytoja P. Orintaitė“

In memoriam poetui A. Mackui (1932-02-11 Pagėgiai, 1964-12-28 Čikaga)

algimantas mackusAtsimenu Tave dažnai, o senas Vilniaus mieste,

Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu.

Atsigulu į žemę šiltą, šiltą

ir amžinai miegu, miegu…

Algimantas Mackus (1932–1964) – poetas, kritikas, eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų. Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m. su šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Kurį laiką gyveno pabėgėlių stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m. emigravo į JAV. JAV studijavo rusų kalbą ir literatūrą, Roosevelto universitete – psichologiją. Mackus buvo aktyvus išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvis. Nuo 1954 m. – lietuviško radijo laidų vedėjas. Dalyvavo akademinių organizacijų „Šviesa“ ir „Santara“ veikloje. Išleido poezijos rinkinius „Elegijos“ (1950), „Jo yra žemė“ (1959), „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962, Vinco Krėvės premija). Paskutinis A. Mackaus poezijos rinkinys „Chapel B“ (1965), dedikuotas tragiškai žuvusiam rašytojui Antanui Škėmai, išleistas jau po poeto mirties ir yra lyg jo paties nekrologas. Algimantas Mackus žuvo autoavarijoje 1964 m. gruodžio 28 d. Čikagoje. A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo >>>

Gruodžio 23 d. gimė menininkas Jonas Mekas

Jonas Mekas

Tą rudenį, – jau buvo pats rugsėjis,

ir ėmė lyti, – mes palikom Wiesbadeną.

Jonas Mekas (g. 1922) – poetas, prozininkas, filmininkas, amerikietiškojo kino avangardo krikštatėvis. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją, dirbo laikraščių redakcijose, lankė Juozo Miltinio teatro studiją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1946–47 m. Mainzo universitete filosofijos ir literatūros paskaitų klausytojas. 1946 m. Wiesbadene Leonas Lėtas, Algirdas Landsbergis bei brolis Adolfas Mekas pradėjo leisti avangardinį žurnalą „Žvilgsnis“ (iki 1948 išėjo 4 numeriai). 1949 m. persikėlė į JAV, ten dirbo įvairiuose fabrikuose, gamyklose. Mekas mokėsi kino meno, pradėjo organizuoti avangardinių filmų festivalius. 1955 m. dvimėnesinio žurnalo „Film Culture“ leidėjas, redaktorius, publikavo straipsnių JAV ir Vakarų Europos kino periodikoje. 1970 m. įkūrė Anthology Film Archives – vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų. Jonas Mekas – prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, kino festivalių laureatas, apdovanotas premijomis: Lietuvos nacionaline (1995), Niujorko kino kritikų asociacijos (1997), P. P. Pasolini (1997).

Mekas pelnė tarptautinį pripažinimą ne tik už filmus, bet  ir už originalią poeziją. Meko kūrybą reprezentuoja eilėraščiai, novelės, esė bei ankstyvuoju laikotarpiu su broliu parašytos pasakos. J. Meko lyrikoje autentiškai rekonstruojami gimtosios žemės, namų bei pokarinės Europos peizažai. Poezijoje susijungia daiktiškumas ir juslinės regimybės. Epinis idilių žanras sugeria juslinio lytėjimo autentiškumą, žodis tampa vienintele tikra, spekuliatyvios refleksijos nedeformuota vidaus realybe. Jono Meko kūryba: „Gėlių kalbėjimas“ (1961), „Pavieniai žodžiai“ (1967), „Reminisencijos“ (1972), „Dienoraščiai 1970–1982“ (1985), „There Is No Ithaca“ (1996), „Laiškai iš niekur“ (1997), „Mano naktys“ (2007).

Kviečiame apsilankyti Jono Meko vizualiųjų menų centre >>>

Icchokas Meras: „Nėra tik juoda, tik balta“.

Icchokas Meras

Icchokas Meras – žydų kilmės rašytojas, scenaristas. Prozininkas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje, buvo išgelbėtas nuo mirties ir užaugo žemaičių valstiečių šeimoje. 1958 m. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo inžinieriumi. Nuo 1972 m. gyvena ir kuria Izraelyje.

1960 m. Icchokas Meras debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. Vėliau autorius išleido apsakymų knyga „Žemė visada gyva“, romanus „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“, „Striptizas“ ir „Sara“. Rašytojas keletą metų aktyviai dirbo kine, parašė scenarijus filmams „Birželis vasaros pradžia“, „Kai aš mažas buvau“, „Maža išpažintis“.

Daugelio Icchoko Mero knygų tematika remiasi žydų išgyvenimais vokiečių okupacijos metu. Savo romanuose Icchokas Meras tikrovės įvykių nesistengia atkurti nuosekliai, taip kaip jie vyko – jam svarbiausia išryškinti tų įvykių prasmę ir vaizdą. Mero romanai, sukomponuoti iš atskirų, kartais beveik savarankiškų apsakymų. Savo kūryboje autorius naudoja pasakos, baladės, fantastinių apsakymų elementus.

Kūryba versta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. I. Meras rašė ir teberašo tik lietuviškai.

Icchokas Meras yra pelnęs nemažai literatūros ir meno premijų. 1995 metais Icchokas Meras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 2010 m. Nacionalinės premijos laureatas.