1937 m. rugsėjo 11 dieną gimė poetas, vertėjas, eseistas, literatūros tyrinėtojas, publicistas Tomas Venclova. Sveikiname rašytoją ir šia proga kviečiame skaityti T. Venclovos kūrybą, vertimus bei publicistinius darbus Lituanikos skaitykloje!
Poezija yra literatūros šerdis. Jos negalima nei pasiskolinti, nei paskolinti kitam; ji visada unikali, augte suaugusi su kalba ir tautos istoriniu patyrimu. Kiekviena tauta ją pati susikuria, kad savaip pasakytų, kas tautai reikšminga.
(Pertrūkis tikrovėje: straipsniai apie literatūrą ir kultūrą / Tomas Venclova; Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, 133.)
***
Nuo rugsėjo pradžios mus pagauna visatos trauka.
Užsimerk, ir patirsi, kaip lapas, pralėkęs pro veidą,
Pabrūžuoja langinę, ir debesį kliudo per klaidą,
Ir įstringa tarp čerpių, kad jo nepasiektų ranka.
Medis išsemia dieną. Padangė akla ir balta.
Atitolina balsas, į slūgstantį slėnį nubridęs.
Viskas renkas mane, kad suprasčiau, kaip rūmų tyla
Ir garuojančiu vandeniu džiaugės nuvargęs Atridas.
Ar įveiksi šį slenkstį? Likimas, pilaitė, skalda,
Titnaginės vargingos bažnyčios, trikampiai purvynai.
Į puvimą ir priesmėlį plūsta plati valanda,
Skrieja miestas, ir dvylika vėjų pakyla pavymui.
Ar išloši mane, ar praloši – kol kas nežinia.
Šitos dirvos nusekę, žvaigždynų tankmė išgenėta,
Aš pritraukiu nelaimę, nelyginant šiaurė magnetą,
Lyg magnetas magnetą, nelaimė pritraukia mane.
Metmenys// 1977. – Kn. 33. – P. 7.