Matas Šalčius apie Luji Pasterą

Parengė Arida Riaubienė    


Tyrinėjant pedagogo, keliautojo, žurnalisto Mato Šalčiaus biografiją, dėmesį patraukė įdomus faktas, susijęs su šių dienų aktualijomis.

Šiek tiek daugiau nei dvejus metus, t. y. nuo 1915 m. spalio iki 1917 m. gruodžio, Šalčius gyveno ir dirbo JAV. Nors ir būdamas labai užimtas,  jis dalyvavo Tėvynės mylėtojų draugijos veikloje, kuri rūpinosi lietuviškų knygų leidimu ir platinimu. 1916 m. Šalčius perėjo dirbti į Niujorke įsikūrusią laikraščio „Tėvynė“ redakciją. Redaguodamas laikraštį, jis paskelbė daugybę aktualių straipsnių istorijos, švietimo, medicinos temomis. Už straipsnį „Žmonijos geradarys Liudvikas Pasteras“[1] Šalčius pelnė literatūrinę premiją. Puikus straipsnio įvertinimas paskatino žurnalistą parengti  knygelę „Liudvikas Pasteris, žmonijos geradaris; ir Jurgis Stefensonas: geležinkeliai“[2]. 48 puslapių knygelės pirmojoje dalyje rašoma apie garsaus prancūzų mokslininko, mikrobiologo Luji Pastero (Pasteur Louis 1822–1895) gyvenimą ir mokslinę veiklą.

L. Pastero nuopelnai medicinai svarbūs tuo, kad jis atrado kai kurių infekcinių ligų sukėlėjus, 1881 m. sukūrė pirmuosius skiepus nuo juodligės, 1885 m. pirmą kartą paskiepijo žmogų nuo pasiutligės. Pasteras taip pat akcentavo antiseptinių metodų taikymo svarbą gydyme. Atlikdamas bandymus su gyvūnais, Pasteras įrodė, kad vienas iš veiksmingiausių  kovos su užkrečiamomis ligomis būdų yra skiepai. Taikydami Pastero idėjas, mokslininkai atrado vakcinas nuo daugelio sunkių ligų. Štai ką apie Pastero atradimus rašė Šalčius: „[…] jis išmoko savo noru padidinti arba pamažinti bakterijų veikmę į gyvulius ir jame kilo mintis išmēginti  bakterijų čiepijimo veikmę į gyvulius. Po keleto mēginimų atrasta, kad įčiepijus gyvuliui silpnesnių bakterijų, idant sukēlus tokią ligą, kurią gyvulys gali lengvai perkęsti, tas pats gyvulys neserga, jeigu jį po to užpuola ir tikroji liga. Šitas atradimas labai išplatino pasaulyje vadinamąjį čiepijimą nuo ligų. Čiepijimo vertē tik šiandien gerai suprantama, kaip ne vienas žmogus yra įčiepytas ir apsaugotas nuo tokių ligų, kaip kolera, difteritas (gerklinē) ir kt. Pasterio laikuose nebuvo suprasta gerai jo šitas didis atradimas ir juo netikēta“[3]. Apibendrindamas Pastero nuopelnus  medicinai, Šalčius pastebėjo: „Šitas didis francuzas antroje pusēje, pereitojo, devynioliktojo šimtmečio susekē tikrą visų-baisiausių limpamųjų ligų priežastį, o per tai ir tikrus jų gydymo budus. Ir kad šiandien gydytojai daugiau išplēšia žmonių iš giltinēs nagų, daugiau išgydo ligų, o ateityje neabejojamai dar daugiaus galēs išgydyti, tai daugiausiai ačiu Liudvikui Pasteriui. Jis surado tikrus žmonijos priešus ir parodē naujus tikrus kelius grumties žmonijai su giltine“[4].

Aptariamas leidinys iliustruotas tekstą paaiškinančiais paveikslėliais, jame taip pat išspausdintas Pastero atvaizdas laboratorijoje.

Mato Šalčiaus knygelę galima pavartyti svetainėje epaveldas.lt:

https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=28679


[1] Šalčius, Matas. Žmonijos geradarys Liudvikas Pasteris. Tėvynė (New York), 1916, lapkr. 10, nr. 48, p. 6.

[2] Šalčius, Matas. Liudvikas Pasteris, žmonijos geradaris; ir  Jurgis Stefensonas : geležinkeliai. [JAV]:  SLA. lėšos, 1917 (New York (Niuj.): „Tėvynės“ spauda). 48 p. (Susivienijimo lietuvių Amerikoje leidinys; Nr. 31).

[3] Ten pat, p. 17-18.

[4] Ten pat, p. 5-6.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.