Rugsėjo 24 d. – spalio 7 d. Nacionalinėje bibliotekoje (atrijuje, III a.) bus eksponuojama vokiečių kilmės jėzuito mokslininko Anastasiaus Kircherio (1602–1680) gausiai iliustruota knyga Turris Babel.
Rugsėjo 26-ąją yra minima Europos kalbų diena, kuria siekiama skatinti daugiakalbystę ir tarpkultūrinį supratimą. Kalbų įvairovės klausimas domino ir tebedomina įvairių kultūrų ir laikmečių žmones. Buvo sukurta ne viena teorija, kaip ir kada atsirado kalbos. Vienas iš ikoniškiausių ir dramatiškiausių pasakojimų yra siejamas su Biblijoje aprašyta Babelio bokšto statybos istorija. Po tvano „visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius“ (Pr. 11). Tačiau išpuikę žmonės norėjo pastatyti bokštą, siekiantį patį mėnulį, tad Dievas, norėdamas pažaboti šią puikybę, visus Babelio bokšto statytojus prakalbino skirtingomis kalbomis. Pastarieji negalėdami susikalbėti ir susitarti turėjo darbus nutraukti. Šio pasakojimo gajumą liudija gausybė paveikslų, iliustruojančių Babelio bokštą, jo statybas bei griūtį.
Babelio bokšto istoriją XVII a. paneigė vokiečių kilmės jėzuitas mokslininkas Anastasius Kircheris (1602–1680). Jis per savo gyvenimą išleido apie 40 veikalų, skirtų religijai, geologijai, kalbotyrai, medicinai. Anot istorikų, tai buvo pirmasis mokslininkas, turėjęs globalią mokslinę reputaciją, galėjęs išgyventi vien tik iš savo mokslinės veiklos. Jo knygos, parašytos lotynų kalba, turėjo pateikti mokslinę informaciją platesniam skaitytojų ratui.
Jo veikalas, skirtas Babelio bokšto istorijai, kaip ir daugelis kitų autoriaus veikalų buvo gausiai iliustruotas kruopščiai apgalvotais metalo raižiniais, papildančiais tekstą. Vienas iš garsiausių šioje knygoje vaizduojamų raižinių, vaizduoja Babelio bokšto statybas Nimrodo tironijos metu. Tai vokiečių graviūros meistro Coenraeto Deckerio (1651–apie 1685) iliustracija, sukurta pagal flamandų menininko Lievino Cruylo (1640–1720) paveikslą. Jame yra vaizduojamas didžiulis spiralės formos bokštas bei jo apylinkės. A. Kircheris kvestionavo galimybę, jog bokštas būtų pasiekęs mėnulį, kadangi tam būtų reikėję per daug fizinių pajėgumų, o ir fizikos bei kitų mokslų išmanymas neleido sutikti su šia teorija. Autorius teigė, kad tokio aukščio pastatas būtų pakeitęs Žemės svorio centrą, kuris būtų privertęs ją pajudėti iš savo orbitos, taip sukeliant visuotinę katastrofą.