Paminėta Dubingių tilto atidarymo sukaktis

Parengė Rima Dirsytė


Apie 50 km nuo Vilniaus nutolusį Dubingių miestelį garsina Radvilų giminė ir ilgiausias Lietuvos ežeras – Asveja. Ir dar – pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje.


Dubingių tilto atidarymo iškilmės 1934 m.
Nuotr. iš : albumas Molėtai 1918-2018.

Iki tilto pastatymo per Asvejos ežerą grafo Tiškevičiaus rūpesčiu buvo įrengtas keltas  ir keltininko namelis. 1933 m. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona atvykęs į Dubingius negalėjo per ežerą persikelti į miestelį. Ši priežastis bei dubingiečių prašymas lėmė, kad būtų leista pastatyti tiltą. Jau kitais, 1934 metais, birželio 3 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Statinys buvo 87 metrų ilgio, 4,5 m pločio ir 15 m aukščio. Tiltą projektavo vienas žymiausių to meto Lietuvos inžinierių Anatolijus Rozenbliumas (1902-1973), o 1995 m. Dubingių tiltas paskelbtas technikos ir istorijos paminklu.


Dubingių tilto atidarymo iškilmės 1934 m.
Nuotr. iš : albumas Molėtai 1918-2018.

Įvykį paminėjo to meto šalies spauda (pirmiausia, neabejotinai, oficiozas „Lietuvos aidas“, kariuomenės žurnalas Karys“ ir kiti.  Minėtų leidinių skaitmeninius vaizdus galima rasti portale  www.epaveldas.lt adresu:  https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003846283 ,  1934, birželio 4 d.; https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003824101, 1934, Nr. 24, p. 466), liko liudininkų (keli jų dar tebegyvena miestelyje) atsiminimų. Iš jų sužinome, kad Prezidentą ir jį lydėjusius vyriausybės narius, spaudos atstovus bei kitus svečius toli už miestelio pasitiko raitelių eskadronas ir atlydėjo iki garbės vartų, išpuoštų gėlių vainikais ir vėliavomis; šalia jų stovėjo staliukas su duona ir druska. Prezidentas, išklausęs gausiai susirinkusiųjų sveikinimus, pasakė kalbą, perkirpo juostą ir perėjęs naująjį tiltą, su palyda pajudėjo miestelio link. Tada bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, miestelio mokykloje suruošti pietūs prezidento garbei. 15 val. aukštieji svečiai išvyko atgal į Kauną.

Toliau skaityti „Paminėta Dubingių tilto atidarymo sukaktis”

Dokumentinį paveldą tyrinėja studentai

Studentai visados laukiami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukia itin įvairi, dažnai – dar menkai tetyrinėta, medžiaga! 

Akimirkos iš gynimų

Šiandien džiaugiamės puikiai apgintu Justynos Sadovskos baigiamuoju bakalauro darbu „Karo patirtys Gabrielės PetkevičaitėsBitės ir Władysław’o Wielhorski’io dienoraščiuose“ (VDU Švietimo akademija, lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos studijų programa). 🎓✒️Darbo autorė tyrinėjo bibliotekoje saugomus Władysław’o Wielhorski’io rankraščius, o juos įskaityti padėjo ir turimomis žiniomis apie autorių pasidalino mūsų skyriaus darbuotojai. Beje, Władysław’o Wielhorski’io dienoraščius, kuriuos verčia nuostabi vertėja Irena Aleksaitė, planuojama išleisti rudenį. 

Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi dokumentai įkvėpė ir vakar apgintą V. Budreckaitės magistro darbą „Diasporos vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį laikraštyje „The New York Times“ 1990 m.“ VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kai kurias iškarpas iš 1990 m. Vakarų spaudos galite peržiūrėti virtualioje parodoje >>